Kad išbristų iš didžiulių nuostolių, esant dabartinėms sąlygoms, verslui prireiks nemažai laiko, rašo portalas deutsche-wirtschafts-nachrichten.de.
Vienas Kylio instituto bendradarbių Julianas Hinzas teigia, kad Vakarų įvestos sankcijos neigiamai veikia prekybą tarp Rusijos ir Vokietijos. Jis nevengė ir aštresnio įvertinimo – esą dėl sankcijų vokiečių kompanijoms „žemė slysta iš po kojų“.
Anot J.Hinzo, dabar didžiausią nuostolį lemia ne pačios sankcijos, o tai, kad iš Rusijos traukiasi nemenkas skaičius vokiškų įmonių, teikiančių bankines paslaugas. Taip apsunkinamas prekybos tarp dviejų valstybių finansavimas, rašo gazeta.ru.
Be to, dar neįvertinta galima žala, kurią patirs vokiečių įmonės dėl naujų sankcijų, kurias Rusijai paskelbė JAV.
Vos prieš kelias dienas Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Kijeve kalbėdama su Ukrainos prezidentu Petru Porošenka, pabrėžė, kad Vokietija parems ir tolesnes ES Rusijai taikomas sankcijas. Tą, anot A.Merkel, lemia faktas, kad Rusija nesilaiko Minsko susitarimo.
Praėjusio mėnesio viduryje vokiečių Meklenburgo-Pomeranijos žemės premjerė Manuela Schwesig prakalbo apie tai, kad sankcijos Rusijai turėtų būti atšauktos. Politikė paragino su Rusija siekti galutinio dialogo.
„Jokiu būdu nenoriu ignoruoti ar sumenkinti to fakto, kad Vokietijos santykiai su Rusija tapo kritiniai, reikšmės. Vis dėlto esu tikra, kad Vokietija ir Rusija abi drauge suinteresuotos, kad vėl būtų bendradarbiaujama glaudžiau“, – teigė M.Schwesig.
Jos teigimu, kad būtų pasiektas šis tikslas, būtina susimąstyti apie galimybę atšaukti Rusijai įvestas sankcijas, iškeliant sąlygą, kad į Ukrainą palaipsniui grįžtų taika.
Kiek anksčiau britų naftos milžinės BP vadovas Bobas Dudley pareiškė, kad JAV paskelbtos sankcijos, kurios paliečia rusų energetikos sektorių, gali turėti kritinių pasekmių – sukelti net ir Europos energetikos sistemos krachą.
„Nemanau, kad tai įvyks. Jei „Rosneft“, „Gazprom“ ir „Lukoil“ būtų paskelbtos tokios sankcijos, kurios taikomos „Rusal“, faktiškai atjungtumėte Europos energetikos sistemą, o tai jau truputį per daug“, – svarstė B.Dudley, kalbėdamas „Oil & Money 2018“ konferencijoje Londone.
Šių metų rugsėjį Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad ES nepritaria, jog sankcijos ir muitai būtų pasitelkti kaip išorės politikos instrumentas. „Tarptautiniuose santykiuose vyksta struktūriniai pokyčiai. Visos šalys turi ginti kartu išdirbtus tarptautinių santykių principus“, – kalbėjo diplomatas.
Įdomu tai, kad Europoje nestinga politikų, kurie kaltina Vašingtoną, kad JAV spaudžia ES dėl sankcijų Rusijai, tačiau pačios tuo pat metu tylomis su Rusija sudarinėja sandorius.
Tą patvirtina karinio „Orbital ATK“ koncerno sandoris su rusų kontroliuojančiąja bendrove „Energomaš“. Vykdant jį JAV nupirko keturis raketų variklius, be kurių JAV nepajėgtų į Tarptautinę kosminę stotį nugabenti krovinių. Tik mažai kas kreipia dėmesį į Kongreso kritiką Pentagonui.
„Tikėtina, kad šiuo atveju komercinė nauda laimėjo prieš politiką“, – teigiama apie sandorį paskelbusiame laikraštyje „Handelsblatt“.
Be kita ko kalbama, jog Rusija ir JAV derasi dėl dar vienos sutarties – esą amerikiečiai ruošiasi pirkti rusų pagamintų šaunamųjų ginklų – pistoletų, panašių į tuos, kuriuos jau nešiojasi Arizonos policininkai. Svarbu tai, kad pistoletų gamintojui koncernui „Techmaš“ taikomos ES sankcijos.
