Šiuo metu Klaipėdos uosto rinkliavos – laivo, navigacinės, krantinės, sanitarinės ir uosto akvatorijos – apskaičiuojamos pagal tarptautiniame laivo matmenų liudijime nurodytą bendrąją talpą, tačiau dėl nepakankamo gylio dabar uoste nėra galimybių pilnai pakrauti didesnės kaip 60 tūkst. sąlyginių vienetų talpos laivų.
Todėl Susisiekimo ministerija siūlo skaičiuojant rinkliavas, taikyti maksimalų 60 tūkst. sąlyginių vienetų bendrosios talpos dydį.
Šiuo metu laivas, kurio bendroji talpa yra, pavyzdžiui, 131,8 tūkst. vienetų, moka 72,1 tūkst. eurų rinkliavą, o po pakeitimų ji sumažėtų iki 36,3 tūkst. eurų, nurodo ministerija.
Anot jos, Lenkijos Gdansko uoste tokiam laivui tektų sumokėti tik 25,1 tūkst. eurų – 65,2 proc. mažiau nei Klaipėdoje.
Ministerija skaičiuoja, kad dėl naujos kainodaros didesnės kaip 60 tūkst. vienetų talpos laivams nuolaidų suma per metus siektų iki 750 tūkst. eurų, tačiau sukūrus patrauklias sąlygas, intensyvėtų laivyba ir Klaipėdos uostas per metus galėtų gauti apie 3,5 mln. eurų daugiau pajamų.
Klaipėdos uostas per devynis šių metų mėnesius perkrovė 531,4 tūkst. sąlyginių konteinerių – 58 proc. daugiau nei pernai sausį–rugsėjį ir daugiau nei per visus 2017 metus (473 tūkst.).
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet Klaipėdos uoste įregistruotos dvi naujos konteinerių laivybos linijos, o beveik 90 proc. jomis plaukiojančių laivų bendroji talpa yra didesnė kaip 60 tūkst. vienetų. Vien gegužės ir birželio mėnesiais į uostą įplaukė 22 laivai, kurių bendra talpa yra daugiau kaip 60 tūkst. vienetų.
