Finansų ministerijos parengtomis Valstybės skolos ir Valstybės iždo įstatymų pataisomis taip pat siūloma įteisinti galimybę teikti valstybės garantijas paskoloms, kurias strateginės įmonės naudotų apyvartinėms lėšoms, taip pat susiaurinti Valstybinės paskolų komisijos funkcijas arba ją iš viso panaikinti.
Pasak ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjos Tomos Sasnauskienės, apie naujo skolinimosi instrumento įtraukimą svarstoma jau daugiau kaip penkerius metus, tačiau tik dabar pavyko surasti tinkamą jo formatą.
T. Sasnauskienės teigimu, kitų valstybių, pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Belgijos ir Slovakijos iždai skolinimuisi naudojasi vadinamuoju tarpiždinių indėlių instrumentu.
„Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei Lenkijos iždui reikėtų pasiskolinti lėšų dviem mėnesiams, jie neitų į rinką, o kreiptųsi į kitų valstybių iždus, galbūt turinčius didelius laisvų lėšų likučius, dėl pasiskolinimo. Mes šiuo metu tokio varianto neturime – negalime nei skolintis, nei skolinti“, – BNS sakė T. Sasnauskienė.
Pasak jos, naujasis instrumentas taip pat atvertų galimybę iždui skolintis iš valstybės valdomų įmonių. Nors tokia galimybė jau yra įteisinta, ja realiai nesinaudojama.
„Problema ta, kad iš esmės paskolas gali teikti tik finansų institucijos, todėl įmonių įstatuose turi būti įrašyta, kad ji gali užsiimti finansine veikla. Dabar didžioji dalis valstybės įmonių to daryti negali, tačiau jos laisvai galėtų turimas lėšas patikėti kaip indėlius, tačiau valstybė priimti indėlių dabar negali“, – aiškino T. Sasnauskienė.
Jos teigimu, dėl šių priežasčių naują skolinimosi instrumentą buvo svarstoma vadinti Vyriausybės iždo indėliais, tačiau to atsisakyta, siekiant išvengti panašumo su indėliais bankuose.
„Terminas indėlis, jei jį pradedi vartoti, turi savo prasmę, indėlius priiminėti gali tik kredito įstaigos, įsijungia indėlių draudimas, yra daug kitų reikalavimų. Todėl buvo nuspręsta pasirinkti kitą formą, pavadinti juos Vyriausybės depozitiniais įsipareigojimais, kas iš principo yra gražiai pervadinti indėliai“, – sakė T. Sasnauskienė.
Pasak jos, naujasis skolinimosi instrumentas taip pat gali pakeisti ir šiuo metu gyventojams platinamus taupymo lakštus, kurie yra vienas iš brangesnių skolinimosi šaltinių. Taupymo lakštai yra prilyginti vertybiniams popieriams ir dėl to turi daug susijusių mokesčių, kuriuos dengia valstybė, tam, kad jie išliktų patrauklūs gyventojams.
T. Sasnauskienės teigimu, ministerija kol kas neturi konkrečių planų naudotis nauju skolinimosi instrumentu, tiesiog siekiama turėti tokią galimybę, jei kiti skolinimosi šaltiniai taptų neprieinami ar per brangūs.
„Mes kol kas nieko neįsipareigojame, tik norime gauti tokią galimybę, o tam dar reikia praeiti visas institucijas – Vyriausybę, Seimą. Po to dar reikės poįstatyminių aktų, kuriuose būtų aiškiai nustatyta, kam šis instrumentas yra skirtinas – ar tik juridiniams, ar ir fiziniams asmenims, ar tik Lietuvos, ar ir užsienio. Visas šias detales dar reikės numatyti vėliau“, – aiškino Finansų ministerijos atstovė.
Pasak T. Sasnauskienės, siūlymas teikti garantijas nacionaliniam saugumui svarbių įmonių paskoloms, skiriamoms apyvartinėms lėšoms finansuoti, lėmė tokių paskolų paklausa.
„Iki šiol mes galėjome teikti garantijas tik konkrečioms investicijoms skirtoms paskoloms, nors poreikis apyvartinėms lėšoms buvo visuomet, gal tik nelabai buvo politinės valios į tai atsižvelgti. Bet kuriuo atveju, garantijas kaip ir skolą mes ribojame, garantiniai įsipareigojimai negali būti dalinami į kairę ir dešinę, kartu su biudžetu yra tvirtinamas garantijų limitas. Dėl to ir yra apribojimas, kad tokios garantijos būtų teikiamos ne visoms įmonėms, o tik svarbioms nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – tvirtino T. Sasnauskienė.
Ji pripažino, kad pritarus siūlomam pakeitimui garantijas apyvartinių lėšų paskoloms galėtų gauti ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše esančios privačios įmonės – „Orlen Lietuva“, Jonavos „Achema“ ir „Telia Lietuva“.
„Teoriškai galėtume teikti garantijas ir sąraše esančioms privačioms įmonėms, tačiau vėlgi, viskas priklausys nuo poįstatyminių teisės aktų, kuriais garantijų gavėjų ratas gali būti apibrėžtas siauriau, nustatant konkrečius atvejus, kada šios garantijos gali būti teikiamos“, – sakė T. Sasnauskienė.
Ministerija taip pat siūlo, kad Valstybinės paskolų komisijos vertinimo dėl perskolinamų valstybės paskolų reikėtų tik tuomet, jei sandorio vertė būtų didesnė kaip 12 mln. eurų. Tokia suma pasirinkta atsižvelgiant į dabar Valstybės skolos įstatyme esantį apribojimą, kad norint suteikti valstybės garantiją didesnei kaip 12 eurų paskolai, reikia gauti Seimo leidimą.
„Mes taip pat norėjome atrinkti didesnius projektus, kuriems ir reikėtų Valstybinės paskolų komisijos sutikimo. Nes dabar, pavyzdžiui, yra ir labai mažų kofinansuojamų Europos Sąjungos projektų, tačiau dėl jų taip pat reikia kreiptis į Valstybinę paskolų komisiją, o su jos išvada – į Vyriausybę“, – teigė T. Sasnauskienė.
Taip pat teikiamas ir alternatyvus pasiūlymas – iš viso atsisakyti Valstybinės paskolų komisijos, paliekant sprendimo teisę Finansų ministerijai, kuri ir turėtų teikti siūlymą Vyriausybei.
„Tai susiję su bendru Vyriausybės siekiu mažinti biurokratizmą, kad būtų kuo mažiau laiptelių iki sprendimo priėmimo, kad būtų aišku, kas už ką konkrečiai yra atsakingas (....) Dėl to prašome institucijų, kuriuos šiuo metu deleguoja savo narius į Valstybinę paskolų komisiją, nuomonės. Surinkę pastabas ir atsiliepimus, parengsime galutinį pasiūlymą, kurį ir teiksime Vyriausybei“, – aiškino T. Sasnauskienė.
Pasak jos, ministerija atsiliepimų laukia iki lapkričio 16 dienos. Tikimasi, kad sprendimas dėl pataisų priėmimo bus priimtas dar šiemet.
