Nepaisant prieš keletą metų Rusijoje pradėto riboti krovinių srauto iš Lietuvos, mūsų šalies vežėjų vilkikai kasdien važiuoja į Baltarusijos, Rusijos miestus, pasiekia Vidurinės Azijos šalis – Uzbekiją, Kazachstaną, Turkmėniją, Kirgiziją.
Rytų kryptimi iš Lietuvos važiuojantis krovininis transportas kerta Baltarusijos valstybinę sieną. Tuo pačiu keliu yra ir grįžtama.
Praėjusiais metais Lietuvos vežėjų įmonėms iš viso buvo išduota beveik 94 tūkst. leidimų važiuoti per Baltarusiją.
Tiek kartų mūsų šalies vilkikai kirto pasienio praleidimo punktus ir grįždami į Lietuvą nuolat strigo eilėse.
Eilėse kenčiama paromis
Su retomis išimtimis mūsų vežėjai eilėse prie pasienio punktų užtrunka trumpiau nei parą.
Laukdami patikros Lietuvos vilkikų vairuotojai prie sienos dažniausiai prastovi po kelias paras, o vilkikų eilė Baltarusijos pusėje nutįsta iki 15-18 kilometrų.
„Tokie daugiau nei parą užtrunkantys laukimai mūsų vairuotojams virsta tikra kančia. Žmonės priversti tūnoti vilkikų kabinose, Baltarusijos pusėje pakeliui į praleidimo punktus nėra nei biotualetų, nei konteinerių atliekoms, nei maisto prekių parduotuvių.
Į tualetą užsimanę vairuotojai priversti bėgioti į pakelės miškelius, o pažeidėjais virstančių žmonių tyko vietos teisėtvarkos pareigūnai“, – apie vargus pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininkas Olegas Tarasovas.
Ženklios biudžeto netektys
Dėl prastovų prie sienos didelių nuostolių patiria ir mūsų šalies vežėjų įmonės.
Vilkikai gaišta eilėse, užuot per tą laiką nuvykę pas dar vieną užsakovą ir paėmę papildomą krovinį.
„Linava“ yra įvertinusi, kad vienos mašinos prastova prie sienos įmonei kainuoja nuo 100 iki 300 eurų per parą.
Žinant kiek lietuviškų krovininio transporto priemonių pravažiuoja per Baltarusijos-Lietuvos sieną, nesunku paskaičiuoti, kad per metus mūsų šalies vežėjams šie nuostoliai iš viso sudaro apie 20 mln. eurų.
Trečdalį šios sumos mokesčių pavidalu praranda ir Lietuvos biudžetas.
Be to, po kelias paras prie sienos praleidimo punktų nuolat tūpčiojantys tūkstančiai vilkikų itin teršia gamtą.
Dominuoja užsienio vežėjai
Anot O.Tarasovo, milžiniškose vilkikų eilėse mašinos su lietuviškais valstybiniais numeriais nesudaro nė penktadalio.
Spūstis prie sienos praleidimo punktų sudaro iš Rytų į Vakarų šalis krovinius gabenantys užsienio vežėjai.
Be to, nemažą dalį Rusijos krovininio transporto srautą sudaro tranzitas į Kaliningradą.
O.Tarasovo nuomone, sieną kertančių Rusijos vilkikų skaičių padėtų mažinti griežtesnė krovinio pervežimo leidimų išdavimo tvarka.
Dvišalio susitarimo pagrindu Lietuva Rusijai per metus išduoda 170 tūkst. leidimų per Lietuvą pervežti rusiškus krovinius. Tiek pat leidimų lietuviškų krovinių pervežimams į Rusiją gauna ir mūsų šalies vežėjai.
Siūlo riboti tranzitą
Tačiau tiek daug į Rusiją gabenamų Lietuvos krovinių nėra, todėl didžioji dalis mūsų šaliai tenkančių leidimų lieka neišnaudota.
„Kodėl mums Rusijos vežėjams neišdavus tiek leidimų, kiek išnaudojame patys“, – svarstė „Linavos“ prezidiumo narys.
Anot jo, trečiųjų šalių vežėjus į Europos šalis vykti per Lietuvą atbaidytų ir didesnės baudos už leidimų tvarkos pažeidimus.
Antai, Kazachstane už krovinio vežimą neturint tinkamo leidimo taikoma 7 tūkst. JAV dolerių sumą atitinkanti bauda, o Lietuvoje už tokį patį pažeidimą numatyta 8 kartus mažesnės bauda.
Tokie baudų skirtumai trečiųjų šalių vežėjams leidžia mažinti krovinio vežimo įkainius – lietuviai praranda užsakymus, o prie sienos į Lietuvą rikiuojasi virtinė svetimų vilkikų.
Stringa pas muitininkus
„Linavos“ atstovo teigimu, sienos su Baltarusija pralaidumą mažina vangus mūsų šalies muitinės darbas.
„Sienos praleidimo postuose trūksta pareigūnų, pamainos būna sukomplektuotos tik 70 procentų. Be to, pasienyje sumažinus tarnybų skaičių, ant muitininkų pečių užkrauta daug papildomų funkcijų.
Jiems privalu tikrinti krovinį, peržiūrėti ir įforminti krovinio dokumentus, užfiksuoti degalų kiekį
vilkikų bakuose, radus pažeidimų – surašyti protokolą.
Jei abiejuose praleidimo juostose užfiksuojami pažeidimai, visa eilė nepajuda tol, kol muitininkai nesurašo protokolų“, – pasakojo O.Tarasovas.
Lavoriškės ir Šalčininkų pasienio postuose yra trečioji juosta, skirta negabaritiniams kroviniams. Prie jos yra ir patalpa patikros pareigūnams.
„Linavos“ atstovo nuomone, kai nėra tokių krovinių, šioje papildomoje juostoje galėtų būti tikrinamas krovininis transportas ir sienos pralaidumas padidėtų 30 proc. Tačiau tam trūksta muitinės pareigūnų.
Punktų pralaidumas nedidėja
Dėl šių priežasčių krovininio transporto eilės didesnės yra prie sienos įvažiuojant į Lietuvą.
Didžiausias vilkikų srautas rieda per Medininkų postą, kurio pralaidumas į vieną pusę siekia apie 500 krovininių automobilių per parą.
Per Lavoriškių postą į Lietuvą per parą įvažiuoja apie 350 mašinų. Šalčininkų ir Raigardo postuose dar mažiau – po 200-220 vilkikų.
Lietuva jau prieš dvejus metus planavo pradėti labiausiai apkrauto Medininkų posto modernizaciją. Žadama, kad po rekonstrukcijos į abi puses per parą čia bus praleidžiama daugiau nei 6 tūkst. visų transporto priemonių.
O.Tarasovo teigimu, įgyvendinus šiuos ketinimus vežėjai prie sienos patikros lauktų keletą kartų trumpiau – pagerėtų vairuotojų darbo sąlygos, o vežėjai išvengtų nuostolių.
Tačiau ketveriems metams planuojami statybos darbai Medininkų poste iki šiol dar nėra prasidėję.
