Ukrainiečiai tokio efekto nesitikėjo: jų kaimynai spjauna į Rusiją – važiuoja dirbti kitur

Kai pažiūri į tai, kiek darbuotojų iš Baltarusijos kviečiasi lenkai, pamatai, kad į užsienį išsiruošė ištisas baltarusių rajonas. Tokios tendencijos tik įgauna pagreitį: „Google“ ir „Yandex“ paieškos sistemose užklausos dėl darbo Lenkijoje lenkia dar neseniai pirmoje vietoje buvusias užklausas dėl darbo vietų Rusijoje.

Oficialios Baltarusijos institucijos skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius dirbti į užsienį išvyko 9 tūkst. žmonių.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Oficialios Baltarusijos institucijos skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius dirbti į užsienį išvyko 9 tūkst. žmonių.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Oficialios Baltarusijos institucijos skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius dirbti į užsienį išvyko 9 tūkst. žmonių.<br>  Reuters/Scanpix nuotr.
 Oficialios Baltarusijos institucijos skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius dirbti į užsienį išvyko 9 tūkst. žmonių.<br>  Reuters/Scanpix nuotr.
 Oficialios Baltarusijos institucijos skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius dirbti į užsienį išvyko 9 tūkst. žmonių.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Oficialios Baltarusijos institucijos skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius dirbti į užsienį išvyko 9 tūkst. žmonių.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 18, 2018, 11:48 AM

Nekeista, kad baltarusiai ieško darbo užsienyje – vidutinė alga šalyje nusileidžia kaimyninėms šalims. Išimtis – tik Ukraina. Ir jei Lenkijoje vidutinė alga baltarusiškąją lenkia vidutiniškai triskart, tai rusiškoji – tik pusantro sykio.

Ekspertų skaičiavimai nesiskiria: maistui ir aprangai savo šalyje baltarusiai išleidžia ne mažiau, o kartais netgi daugiau nei Rusijoje ir ES. Baltarusijoje pigesnės tik komunalinės paslaugos ir viešasis transportas.

Į užsienį baltarusiai vyksta norėdami užsidirbti būstui, vaikų mokslams, automobiliams ir panašiems poreikiams.

Lietuvoje statybininkams, logistikos ir paslaugų sferos darbuotojams siūlomas vidutiniškai 927 eurų atlygis. Už 800 eurų siūlytas darbas melžėjams, tačiau, kaip galima spręsti iš publikacijų žiniasklaidoje, kaime gyvenančių baltarusių jis nesuviliojo.

Interviu Baltarusijos laikraščiui „Zviazda“ Lietuvos ambasadorius Minske Andrius Pulokas teigė, kad nuo metų pradžios iki rugsėjo vidurio Lietuva baltarusiams išdavė 6 tūkst. darbo vizų.

Tačiau į Lenkiją vykstančių baltarusių skaičiai kur kas didesni – pernai iš lenkų darbdavių baltarusiai sulaukė 58 tūkst. kvietimų. Per trejus metus, nuo 2014-ųjų, šis rodiklis išaugo 14 kartų, rašo bbc.com.

Kam Lenkijai reikia darbininkų iš Baltarusijos?

Supaprastinta laikino įsidarbinimo sistema baltarusiams Lenkijoje veikia jau dešimtmetis – nuo to laiko, kai 2007 m. rugsėjį lenkų parlamentas priėmė įstatymą dėl Lenko kortos. Lenko kortą, nepaisant Baltarusijos valdžios kritikos (tokį dokumentą oficialiai draudžiama turėti, pavyzdžiui, valdininkams), jau turi per 100 tūkst. šalies piliečių.

Lenko korta be kita ko leidžia legaliai dirbti Lenkijos teritorijoje nebesirūpinant specialiu leidimu dirbti, o taip pat – imtis čia verslo tokiomis pat sąlygomis kaip ir lenkai.

Tačiau tik pastaraisiais metais su Lenko korta ar be jos baltarusiai ėmė masiškai ieškoti darbo šioje šalyje. To priežastis – atsilaisvinusios darbo vietos, kurias anksčiau buvo užėmę ukrainiečiai.

Tam tikru laiku Lenkija išdavė 88 proc. leidimų gyventi ES ukrainiečiams. Taip 2 mln. ukrainiečių įsikūrė Lenkijoje, tačiau dabar jie intensyviai juda toliau į vakarus: ukrainiečius persamdo darbui Slovakijoje ir Čekijoje. Supaprastinti įdarbinimo tvarką gali ir Vokietija. Apie tai užsimena migrantų įdarbinimų Lenkijoje užsiimančios kompanijos „Personnel Service“ vadovas Krzysztofas Inglotas.

„Tai – didelis pavojus Lenkijos ekonomikai. Jau dabar stinga 165 tūkst. darbuotojų, o per artimiausius du tris mėnesius skaičius gali pašokti iki 500 tūkstančių“, – tinklapiui texty.org.ua teigė K.Inglotas.

Olegas ir Dmitrijus išaugo tame pačiame Minsko kieme. Dabar, grįžę namo iš užsienio, vyrai periodiškai susitinka, kad pasidalintų naujienomis ir patyrimais.

Anksčiau Dmitrijus dirbo Lenkijoje butų ir kotedžų apdailos meistru, tačiau jau antrus metus jis dirba Belgijoje, kur pavykę įsitvirtinti ir įkurti nedidelę įmonę jo buvusiam bendramoksliui.

Olegas panašų darbą dirba Maskvoje – įrengia brangius butus ir kotedžus. „Aš Maskvoje uždirbu daugiau, nei jis uždirbdavo Lenkijoje, – rodo į bičiulį Olegas. – Maskvos ponai apskritai už viską moka daugiau – ir už darbą, ir už importines prekes, ir už vartojimo reikmenis“.

„Tu pats viską padarai – labai kruopščiai, rūpestingai. O mes, padarę savo, paliekame darbo ir kitiems: ką reikia pataisyti, pašlifuoti“, – atkerta Dmitrijus.

Olego atveju jis mato du pranašumus: darbui Rusijoje nereikia vizos, o pinigus šeimai iš Maskvos į Minską galima pervesti per naktį ir apsieinant be tarptautinių pervedimų. Mat kiekvienas pinigų pervedimas iš užsienio papildomai apmokėtas.

„Į namus pervedu visai nedaug. Kraštutiniu atveju pinigus pats po trijų mėnesių, kai baigiasi vizos galiojimas, parvežu“, – sako Belgijoje, kaip prisipažįsta pats, pusiau oficialiai dirbantis vyras.

Nacionalinis Baltarusijos bankas pastebėjo, kad dirbantieji užsienyje perveda gerokai mažiau pinigų. Trečiąjį ketvirtį pervedimai iš užsienio vidutiniškai siekdavo 270 JAV dolerių, antrąjį – 283, pirmąjį – 320 JAV dolerių.

Kiek baltarusių dirba užsienyje?

Oficialios Baltarusijos institucijos skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius dirbti į užsienį išvyko 9 tūkst. žmonių. Tačiau oficialūs skaičiai prasilenkia su realybe. Su nesumokamais mokesčiais kovojanti Vidaus reikalų ministerija teigia, kad vien Rusijoje dirba ne mažiau nei milijonas migrantų iš Baltarusijos.

2017 m. analitikai skaičiavo, kad yra 83 tūkst. darbo migrantų iš Baltarusijos. Tačiau šie duomenys – tik apytiksliai.

„Adekvačios statistikos nėra ir būti negali, – sako Privatizacijos ir vadybos instituto tyrimų centro direktorius Aleksandras Čubrikas. – Baltarusijos pasienyje su Rusija nėra kontrolės.

Kiek išvažiavo, kiek atvažiavo? Skaičiai – nuo kelių tūkstančių iki milijono“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.