Pasak už klimato politiką ir energetiką atsakingo Europos Komisijos (EK) nario Miguelio Ariaso Cañete, kalbant apie klimato kaitos problemų sprendimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas švariai energetikai, didinant investicijas į šią sritį.
„Mes siūlome, kad švarios energetikos sistemai būtų skirta ne mažiau kaip 25 proc. nuo viso bendrojo biudžeto, skirto kovoti su klimato kaita“, – teigia M. A. Cañete, pridurdamas, jog iki šiol švariųjų technologijų kūrimui ES skyrė 20 proc.
Diskusijos dėl naujo biudžeto
ES biudžeto planas 2014-2020 metų laikotarpiui eina į pabaigą, todėl pradedamos diskusijos apie naują 2021-2027 metų finansinį laikotarpį.
M. A. Cañete teigimu, technologijų inovacijų vystymas atliks ypatingą vaidmenį klimato mažinimo procesuose, tačiau tai reikalauja didžiulių investicijų.
„Dėl to esame pasiruošę suteikti prieinamus finansinius ES resursus kaip atsvarą privatiems fondams“, – teigia EK atstovas.
Pastaraisiais metais Europa globaliu mastu pirmavo priemonėmis kovai su klimato kaita.
Šiais metais ES pristato atnaujintą priemonių rinkinį – Strateginį energetikos technologijų (SET) planą, kurio tikslas – sutelkti ES valstybes nares, jų pramonę bei tyrėjų institutus, siekiant pereiti į švaresnės energetikos sistemą.
Šiuo metu Vienoje vykstančioje SET plano konferencijoje yra aptariami plano etapai ir prioritetai, finalizuojama įgyvendinimo strategija ES ir, kartu, nacionaliniais mastais.
„Didesniu ES finansavimu tikimasi suvienyti tiek viešuosius, tiek privačius investuotojus tvariosios energijos vizijos įgyvendinimui. Šis strateginis planas ne tik prisidėtų prie draugiškos aplinkai pramonės kūrimo, bet ir modernizuotų ekonomiką, kuri atneštų augimą ir naujas darbo vietas“, – sakė M. A. Cañete.
Verslas atsigręžia į vartotoją
Europos Sąjungos piliečiai tvirtai užima ekoinovacijų ir draugiškų aplinkai veiksmų lyderių poziciją. Remiantis 2017 metų ES „Eurobarometro“ apklausa, net 65 proc. europiečių rūšiuoja atliekas perdirbimui ir 35 proc. europiečių teigia taupantys energiją.
Augant susirūpinimui dėl klimato kaitos ir žmogiškos veiklos padarinių aplinkai, visuomenė keičia senuosius įpročius į draugiškesnes aplinkai praktikas.
Kintanti vartotojų elgsena priverčia pasitempti ir atsakingas institucijas bei verslo atstovus. Net 94 proc. europiečių yra įsitikinę, kad labiausiai aplinką teršiantys verslai turėtų būti baudžiami – siūlo taikyti griežtesnes taršos kontrolės priemones pramonės produkcijai ir energijos gamybai (41 proc.).
Daugiau nei trečdalis europiečių kelia būtinybę verslui investuoti į bendradarbiavimą su mokslininkais (35 proc.), kuriant perėjimą link švaresnių technologijų. 27 proc. ES piliečių įsitikinę, jog ES turėtų numatyti didesnį biudžetą finansinėms švaresnės energetikos paramoms.
Tvarumas – veiksnys verslams išlikti
Ekoinovacijų ir ekopolitikos vaidmuo pasaulyje auga, todėl investavimas į švaresnę energiją tampa vis labiau aktualus ir Lietuvos įmonėms.
Vis dėlto, lyginant Lietuvos ir Vakarų Europos įmones, pastebima, jog Lietuvoje švariųjų gamybos inovacijų diegiama mažiau.
Viena iš didžiausių šio atsilikimo priežasčių – lėšų trūkumas, todėl galimybė pasinaudoti šiai sričiai skiriama finansine parama, mokestinėmis lengvatomis, gali suteikti progą Lietuvos įmonėms įsidiegti švaresnes technologijas.
Priemonių švaresnei energijai diegimas naudingas ne tik įmonės prekės ženklui, bet ir įmonės finansams. Investicijų į ekoinovacijas naštą vėliau atsveria mažėjančios gamybos, pakavimo ar vežimo procesų sąnaudos.
Novatoriškos gamybos technologijos didina įmonių konkurencingumą, suteikia progą joms sustiprinti produktų eksportą. Iš Lietuvos įmonių dažniau žaliąsias inovacijas diegia eksportui prekes gaminančios bendrovės, nes tarptautinėje rinkoje.
