Tai – viena didžiausių investicijų šiame regione per paskutinius metus. Gamyklos statybos kainavo 4 mln. eurų, o apie 5 mln. eurų bus investuota į naujos kartos įrangą bei informacijos ir valdymo sistemas.
Premjeras akcentavo, kad siekiant išnaudoti Alytaus regiono ekonominį potencialą ir pritraukti dar daugiau stambių gamybos investicijų, bus siūloma steigti Alytaus laisvąją ekonominę zoną (LEZ).
Alytaus pramonės parkas nebeturi kur plėstis, tad Pietų Lietuvoje trūksta specialiosios ekonominės zonos stambioms investicijoms pritraukti.
Pietinė Lietuvos dalis logistiniu požiūriu patraukli investuotojams dėl artumo su Lenkijos teritorija. Alytus taip pat pasirinktas dėl aukštos kompetencijos pramonės apdirbimo srityje, esančio naujų darbų vietų poreikio.
Planuojamos naujos LEZ nauda bus ne tik iš naujai ateinančių investuotojų, bet ir iš vietinių tiekimo grandinių suaktyvėjimo, emigracijos mažinimo.
Ūkio ministerija siūlo numatyti apie 100 ha vientisą teritoriją Alytaus teritorijoje LEZ įkūrimui.
Tikslesnę vietą konsultuodamasi su“ Investuok Lietuvoje“ parinks savivaldybė. Skaičiuojama, kad į naują LEZ galima būtų pritraukti iki 600 mln. eurų investicijų ir sukurti 2500 darbo vietų. Preliminarus investicijų į infrastruktūrą lėšų poreikis – 10 mln. eurų.
Sukūrė darbo vietų
„Gamykla pagal gamyboje naudojamas technologijas ir inovacijas atitinka aukščiausius pramonės kriterijus“, – teigė bendrovės „Glass LT“ generalinis direktorius Giedrius Jackūnas.
Naujos gamyklos plotas viršija 9 000 kv. m, ir ji pajėgi apdirbti apie 1,8 mln. kvadratinių metrų stiklo žaliavos – tai sudaro apie 200 didelių futbolo aikščių.
Investicijos į naujo „Glass LT“ gamyklos pastato statybas siekia 4 mln. eurų. Likusi suma investuota į naujos kartos gamybinę įrangą bei informacijos ir valdymo sistemas. Dalis lėšų (2,1 mln. eurų) projektui skirta iš ES struktūrinių fondų pagal priemonę „Regio Invest LT+“.
Įgyvendinus projektą, sukurtos 32 naujos darbo vietos, o bendras „Glass LT“ darbuotojų skaičius ūgtelėjo iki 133. Vidutinis atlyginimas, pasak vadovo, įmonėje 1,5 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis ir 2 kartus – nei Alytaus regiono.
Naujoje gamykloje veikia trys stiklo paketų gamybos linijos. Visas tris linijas jungia naujos kartos rūšiavimo įrenginys, kuris leidžia smarkiai sumažinti rankų darbą, pagerinti kokybę ir pagreitinti gamybos procesus. Įdiegtas automatinis sandėlis paspartinsiantis gamybą bei padėsiantis sumažinti atliekų kiekį.
Pasak G. Jackūno, ypatingas dėmesys skirtas darbuotojų saugai ir sveikatai, darbo sąlygų gerinimui, ergonomiškai darbo vietai – reguliuojamo aukščio stalams, ergonominius reikalavimus atitinkančioms darbo kėdėms. Be to, naujas pastatas yra draugiškesnis aplinkai: čia naudojami pažangūs šildymo sprendimai bei energiją taupančios apšvietimo sistemos.
„Gamykla pastatyta šalia mūsų ilgamečių stiklo apdirbimo partnerių – MARISA grupės. Alytuje, Pramonės rajone, susikūrė didžiausias stiklo apdirbimo klasteris Baltijos šalyse, kur bendras gamybinis plotas sudaro daugiau nei 22 tūkst. kv. m, o bendrai galime apdirbti apie 3,5 mln. stiklo žaliavos“, – sakė G. Jackūnas.
Padidėjo poreikis
Jo teigimu, įsigaliojus ES direktyvai dėl naujų pastatų energinio efektyvumo atitikimo A klasei, sparčiai išaugo dviejų kamerų paketų paklausa.
Jų gamyba yra sudėtingesnė, sunaudojama du kartus daugiau medžiagų ir darbo laiko. Siekiant patenkinti rinkos poreikius, investicijos į modernizavimą buvo būtinos.
Pasak „Glass LT“ vadovo, renesansą išgyvena ir Lietuvos stiklo paketų rinka: stebimas 5-10 proc. augimas kasmet.
Vien pernai mūsų šalyje pagaminta 1,95 mln. kv. m stiklo paketų. Tikėtina, kad per artimiausius 5 metus stiklo paketų gamyba Lietuvoje augs iki 15 proc., tad per metus būtų pagaminama apie 2,2 mln. kv. m produkcijos.
„Rinka yra labai konkurencinga. Konkuruojama kaina, nors žaliavos ir personalo kaštai auga. Siekdami išlikti rinkos lyderiais turime efektyvinti gamybą“, – sakė G. Jackūnas.
