Valdžia nesnaudžia – panūdo visus suginti į biokuro biržą

Pirkti ir parduoti biokurą visi turėtų tiktai per „Baltpool“ biržą. Tokie Energetikos ministerijos planai piktina smulkiuosius jo tiekėjus ir nepriklausomus šilumos gamintojus.

Biokuras brangsta, bet sprendimai, kaip pažaboti kainas, siūlomi abejotini.<br>M.Patašiaus nuotr.
Biokuras brangsta, bet sprendimai, kaip pažaboti kainas, siūlomi abejotini.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 30, 2018, 10:06 AM, atnaujinta Nov 30, 2018, 10:23 AM

Šiais metais smarkiai šoktelėjus biokuro kainoms, o kartu pabrangus ir centralizuotai tiekiamai šilumai valdžia pažadėjo imtis veiksmų.

Pirmieji projektai jau keliaus į Vyriausybę. Energetikos ministerija parengė Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos visi sandoriai dėl biokuro įsigijimo vyks per „Baltpool“ biržą.

Išimtis – tik atvejai, kai pagal dvišales sutartis jo galima įsigyti pigiau, nei tuo metu būsiantis biržos kainų vidurkis.

Geri tikslai, o ne priemonės?

Iki šiol tokia prievolė galiojo tik reguliuojamiems šilumos gamintojams, bet dabar nuspręsta ją taikyti ir nepriklausomiems. Pastarųjų tvirtinimu, tai ne tik apribos biokuro tiekėjų konkurenciją, bet ir gali padidinti šilumos kainas gyventojams.

Pasak Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (NŠGA) prezidento Vytauto Kisieliaus, ne rinkos ribojimai, o kaip tik liberalesnės taisyklės, leidžiančios biokurą įsigyti už biržos ribų, būtų naudingesnės vartotojams.

Anot V.Kisieliaus, nors ministerija teigia taip siekianti daugiau skaidrumo, didesnės konkurencijos ir žemiausios kainos vartotojams, labai abejotina, ar pasirinktos tinkamos priemonės.

„Reikalavimai dėl skaidrumo pirmiausia turi būti taikomi viešojo kapitalo bendrovėms, kuriose tikrai gali būti rizikos dėl neaiškių sandorių ar šešėlinio pasipinigavimo.

Tačiau nepriklausomi šilumos gamintojai iš esmės net negali būti neskaidrūs, nes išpūtę biokuro kainą pralaimėtų šilumos aukcionus ir patys iš savęs atimtų vienintelę galimybę gauti pajamų“, – teigė V.Kisielius.

Įspėjo dėl didesnių kainų

NŠGA vadovo vertinimu, planuojamas įstatymo pakeitimas privers smulkiuosius biokuro tiekėjus ateiti į biržą, nes už jos ribų tiesiog nebus pirkėjų.

Bet mažiesiems biokuro tiekėjams tai gali būti per brangu dėl taikomos užstatų sistemos.

Dėl to dalis mažųjų įmonių gali bankrutuoti arba jas perims didesni rinkos žaidėjai.

V.Kisielius įspėjo, jog tokiu atveju konkurencija kaip tik sumažės, o tai sudarytų galimybę toliau augti biokuro kainoms.

„Nepriklausomi šilumos gamintojai šiandien didžiąją dalį biokuro perka už biržos ribų būtent todėl, kad taip pigiau.

Bet įsigaliojus tokiam įstatymui visi gamintojai bus priversti pirkti biržoje.

Tai, žinoma, automatiškai atsilieps ir šilumos kainoms“, – įspėjo V.Kisielius.

Už biržos ribų biokurą perka ne tik nepriklausomi gamintojai – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 2017 metais beveik pusė iš 46 šalyje veikiančių šilumos tiekimo įmonių dalį kuro taip pat įsigijo palankesnėmis sąlygomis nei „Baltpool“.

Teks įšaldyti pinigus

Apie tris dešimtis darbuotojų turinčios ir sostinės regione biokuro tiekimu besiverčiančios bendrovės „Lex Wood“ direktorius Aleksandras Zigmantavičius pasakojo, kad šiuo metu įmonė per biržą parduoda tik apie 30 procentų savo produkcijos.

„Stambiesiems dalyvauti biržos veikloje apsimoka, bet mums – tikrai ne. Kad ir dėl didžiulių užstatų. Įsivaizduokite, turėsiu iš kur nors paimti ir įšaldyti apie 100 tūkst. eurų.

Aišku, juos atgausiu galbūt po pusės metų, kai sudarysime sandorį, tačiau tiek laiko pinigai tiesiog gulės.

Kita vertus, dabar su pirkėjais dažniausiai susitariame atsiskaityti, tarkime, per dešimt dienų.

Prekiaujant per biržą pajamų tenka laukti bent 45 dienas. O juk atlyginimus turime mokėti laiku, už žaliavą atsiskaitome čia pat ar netgi avansu“, – pasakojo verslininkas.

Pasak jo, nėra menkas ir 0,5 procento mokestis nuo sandorio, kuris atitenka „Baltpool“.

„Pinigus jie ima ir giriasi, kad už viską atsako, tačiau taip tikrai nėra. Kai prieš keletą metų buvo įšaldytos „Vilniaus energijos“ sąskaitos, mes toliau jai tiekėme per biržą įsigytą biokurą, nors niekas ilgai neatsiskaitinėjo. O nutraukti sandorio negalėjome, nes tuomet jau mūsų įmonės būtų laukusios sankcijos“, – aiškino „Lex Wood“ vadovas.

Vieną nesėkmę jau patyrė

Savo ruožtu NŠGA vadovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra atlikta siūlomo įstatymo sąnaudų ir naudos analizė, taip pat neįvertinta galima tokio teisės akto įtaka galutinėms šilumos kainoms.

„Rinkoje jau turime pavyzdį, kai dujas naudojantys energijos gamintojai buvo įpareigoti pirmenybę teikti įsigijimams biržoje. Tokį įstatymą vėliau teko vėl koreguoti, nes sandoriai biržoje nebuvo tokie efektyvūs kaip už jos ribų“, – prisiminė V.Kisielius.

Rengėjai tikisi didesnio skaidrumo

Savo ruožtu įstatymo pataisas parengusi Energetikos ministerija tvirtino, jog siūlomi pakeitimai atspindi Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintą šilumos ūkio srities plėtros principą, kad energijos ištekliai būtų įsigyjami skaidriausiu ir konkurencingiausiu būdu, užtikrinant mažiausias sąnaudas galutiniam vartotojui.

Ministerijos nuomone, pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas visiems rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis konkuruoti biokuro rinkoje. Kartu siūloma palikti galimybę rinkos dalyviams ir toliau sudaryti tiesioginius dvišalius (užbiržinius) sandorius, jeigu juose įsigyjamo biokuro kaina bus pigesnė nei tuo metu esamos „Baltpool“ biržos biokuro kainos vidurkis.

Vyriausybei numatoma pateikti ir siūlymus dėl trumpesnių dvišalių sandorių sudarymo procedūrų bei mažų sandorių vertės pakėlimo. Taip pat siūloma supaprastinti energijos išteklių rinkos dalyvių priežiūrą – Energetikos ministerijos tvirtinimu, tai būtų pasiekta įpareigojus biržos operatorių registruoti sudaromus dvišalius susitarimus.

Kainos šiais metais smarkiai pakilo

2017 metų sausį smulkintos medienos granulės buvo pigiausios Šiaulių apskrityje – 137,29 euro už toną naftos ekvivalento (tne, be pridėtinės vertės mokesčio), o brangiausios – Marijampolės apskrityje (166,17 Eur/tne).

Nuo to laiko kainos tik augo. Šių metų sausį jau buvo mokama nuo 155 Eur/tne Utenos apskrityje iki 238,65 Eur/tne Marijampolės apskrityje.

Spalio mėnesį brangiausia smulkinta mediena buvo Šiaulių apskrityje (227,93 Eur/tne), pigiausia – Tauragės apskrityje (186,08 Eur/tne). („Baltpool“)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.