Lietuvos darbo birža pakeitė pavadinimą – dabar tai Užimtumo tarnyba. Iškaba jau kita, tačiau ar ši institucija iš tiesų naudinga darbdaviams arba žmonėms, tikrai norintiems rasti darbo?
Ne vienas darbuotojų ieškantis verslininkas „Lietuvos rytui“ niūriai juokavo, jog ši tarnyba pagarsėjo kaip profesionalius tinginius aptarnaujanti institucija.
Kitų metų biudžete numatyta didžiulė 62 mln. eurų suma, skirta bedarbių mokymo ir profesinio orientavimo programoms. Tačiau verslininkė iš Alytaus rajono Albina Zenevičienė pati įsitikino, kad tokie pinigai tiesiog išmetami vėjais.
Alytaus rajono policija ėmėsi ikiteisminio tyrimo, kad išsiaiškintų, kas padegė Dauguose (Alytaus r.) 55 metų A.Zenevičienei priklausančios parduotuvės sandėlius.
Pareigūnai įtaria, kad būta tyčinio padegimo, nes, be kitų įkalčių, gaisravietėje rastas žiebtuvėlis.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip smulkus provincijos kriminalas, bet verslininkė įtaria, kad gaisras kilo dėl to, jog ji pradėjo drumsti veltėdžių ir pašalpų medžiotojų klano ramybę.
Daugų parduotuvės savininkei A.Zenevičienei gyvenimą sugadino pagal profesinių mokymų programą Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyriaus (taip ši įstaiga vadinosi iki šių metų spalio) atsiųsta bedarbė.
Įdarbinti ne tiek darbo, kiek pašalpų siekiančią moterį buvo lemtinga verslininkės klaida.
Netiko nė vienas darbas
Viskas prasidėjo dar vasaros pabaigoje, kai Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų padalinio specialistės paprašė A.Zenevičienės, kad ji priimtų dirbti tuo pat metu Darbo biržos virėjų kursus lankiusią Daugų apylinkių gyventoją 38 metų Vitaliją Kvietkauskaitę.
Kavinėje darbo tada nebuvo, tačiau reikėjo pardavėjos krautuvėje, todėl verslininkė pasisiūlė pamokyti bedarbę nesudėtingo darbo.
Tačiau atvykėlė netrukus pareiškė, jog būti pardavėja jai per sunku ir apskritai tokio darbo ji nenorinti, tačiau pati pasisiūlė padirbėti valytoja.
Moteris gyvena ne Dauguose, todėl paprašė, kad darbdavė jai sudarytų palankų grafiką pagal vietos maršrutinio autobuso laiką.
„Leidau jai pasirinkti norimą darbo pobūdį ir laiką. Kartu derinome grafikus.
Darbuotojos klausė manęs, kodėl taip nuolaidžiauju ir derinuosi prie visų jos užgaidų? Iš tiesų taip ir buvo“, – neslėpdama kartėlio prisiminė A.Zenevičienė.
Vos pradėjusi triūsti V.Kvietkauskaitė po darbo iš tos pačios parduotuvės nusipirko du litrinius bambalius alaus ir vėliau dvi dienas nesirodė darbe. Žadėjo atnešti nedarbingumo pažymėjimą, bet jo taip ir nepateikė.
Po to moteris ateidavo į darbą, kada jai šaudavo į galvą, ir išeidavo, kai užsinorėdavo. Pravaikštos buvo registruojamos.
Pasiūlė saugią užuovėją
A.Zenevičienė pasakojo, kad netrukus jai pradėjo aiškėti tikrieji Darbo biržos mokinės tikslai: „Pasirodo, kad ji nenorėjo nei mokytis, nei dirbti.
Atvirumo akimirką pati pripažino, kad jai užtenka ir pašalpų.
Kursų lankytojai jų tik laukia ir apie jokį darbą negalvoja. Absurdiška toliau tylėti ir mokėti tokiems profesionaliems veltėdžiams.
Iki šiol nuolat pakišdavome jiems pagalvę, bet pagaliau turime rasti drąsos pasakyti tiesą apie valstybės pinigų švaistytojus.“
A.Zenevičienė pranešė Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyriui, kad V.Kvietkauskaitę atleis iš darbo už pravaikštas.
Tada ir prasidėjo. Aplink pravaikštininkę ėmė tūpčioti Darbo biržos Druskininkų ir Varėnos specialistės, verslininkės jos atkakliai prašė įskaityti V.Kvietkauskaitės neva atliktą praktiką ir neatleisti už pravaikštas.
Principinga darbdavė nepasidavė spaudimui, tačiau tuomet pagalbos ranką pravaikštininkei ištiesė Darbo biržos Varėnos skyriaus vedėja Loreta Butkevičienė.
Ji patarė V.Kvietkauskaitei gauti nedarbingumo pažymėjimą ir primygtinai kartojo: „Būtina ištempti nors mėnesį.“
V.Kvietkauskaitė „Lietuvos rytui“ pripažino, kad pasiimti nedarbingumo pažymėjimą jai patarė Darbo biržoje.
„Mane toks pokalbis pribloškė. Negalėjau patikėti, kad taip įmanoma, tačiau V.Kvietkauskaitė nuvyko į Varėnos polikliniką ir iš tiesų gavo nedarbingumo pažymėjimą nuo rugsėjo, kuris buvo pratęsiamas beveik iki lapkričio.
O po dviejų dienų, vos ji gavo nedarbingumo pažymą, tariamą ligonę vietiniai gyventojai pastebėjo grybaujančią“, – piktinosi A.Zenevičienė.
Gynybos taktika – pulti
V.Kvietkauskaitė sudėjusi rankų nelaukė, kol baigsis nedarbingumo terminas ir darbdavė ją atleis už pravaikštas.
Ji skundėsi, kaltino verslininkę, kad, užuot įdarbinusi bedarbę pagal specialybę virėja, liepė tampyti lentas ant stogo ir net neišmokėjo atlyginimo.
Parduotuvės stogas iš tiesų pakeistas dar praėjusiais metais, tad šiais metais jokie remonto darbai nevyko.
„Kalta ir darbdavė, ir Darbo birža, nesuradusi man norimo darbo“, – „Lietuvos rytui“ skundėsi V.Kvietkauskaitė.
Tuo metu A.Zenevičienė teigė, kad vėliau pati Vitalija jai prisipažinusi, jog iš tiesų jai darbo ir nereikėjo – ji tenorėjo prastumti laiką.
Pinigus išleidžia vėjais?
Kodėl Užimtumo tarnybos pareigūnės taip uoliai puolė dangstyti meilės darbui neparodžiusią Darbo biržos kursų lankytoją?
Atsakymas gali būti labai paprastas: pagal profesinio rengimo programą besimokantis bedarbis Užimtumo tarnybai – aukso vertės. Tarnybai, bet ne valstybei.
„Apskaičiuota, kad per du ES lėšų skyrimo laikotarpius profesinio bedarbių mokymo kursams jau išeikvota 400 milijonų eurų. Bet naudos iš to – katino ašaros.
Pavyzdžiui, didžiausias pagal vietų skaičių darbdavys yra prekybos centrai. Tačiau tik apie 10 proc. darbuotojų į juos atėjo iš Užimtumo tarnybos“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Jo manymu, iš mokymų būtų naudos, jei valdininkai sėstų prie vieno stalo su verslo atstovais ir išsiaiškintų, kokių specialybių darbuotojų šiuo metu rinkai labiausiai reikia.
„Tačiau dabar tie mokymai rengiami pagal abstrakčius teorinius modelius, žmonių motyvacija silpna, brangiai apmokamų kursų lankytojai bedarbiai per paskaitas snaudžia ar pliekia kortomis, nes vieni nesitiki gauti darbo pagal naujai įgytą profesiją, o kitiems tai išvis nerūpi“, – apgailestavo V.Sutkus.
Seimo narys konservatorius Rimantas Dagys, anksčiau dirbęs Socialinių reikalų ir darbo komitete, prisiminė, kad dar 2008 metais apskaičiuota, jog apmokyti vieną žmogų pagal Darbo biržos programą atsiėjo iki 30 tūkst. eurų: „Tokie skaičiai buvo krizei prasidėjus. Tačiau ir dabar jie turėtų būti panašūs, nes niekas iš esmės nepasikeitė.
Antai Lenkijoje sudaromos atskiros programos žmonėms įdarbinti kaimo vietovėse, mažuose miesteliuose, o visiškai kitokios – dideliuose miestuose. Pas mus viskas daroma pagal vieną kurpalį.
Todėl ir nutinka, kad provincijos bedarbė tampa kulinare, nors tokios specialybės labiausiai reikia ne jos gyvenamojoje vietovėje, o miestuose.“
Įspėjo vietos bedarbiai
Pasibaigus nedarbingumo terminui V.Kvietkauskaitė buvo atleista už pravaikštas.
Ji neteko galimybės dalyvauti mokymo programoje, o moteriai apmokyti išleisti valstybės ir ES pinigai nuėjo vėjais.
Netrukus apdegė ją atleidusios darbdavės A.Zenevičienės turtas. Verslininkė buvusios darbuotojos dėl to nekaltino, tačiau peikė ydingą darbo rinkos politiką.
„Policija jau nustatė, kad gaisro metu tos merginos Dauguose net nebuvo.
Tačiau ne vienas vietos girtuoklėlis man užsiminė: „Neversk mūsų dirbti, leisk ramiai gauti pašalpas, tuomet jokie gaisrai tau negrės“, – pasakojo apvilta provincijos verslininkė.
Su klientais tarnyba sudaro sutartis
Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė:
„Užimtumo tarnybos paslaugų sąraše nėra paslaugos, susijusios su nedarbingumo pažymomis. Tarnybos darbuotojai nekonsultuoja ir neteikia tokių paslaugų.
Užimtumo tarnybos darbuotojai stengiasi, kad klientams, ir ypač ilgą laiką neaktyviems darbo rinkoje, būtų suteiktos užimtumo rėmimo priemonės, individualiai analizuojama kliento situacija, vertinamos jo galimybės ir atitinkamai kartu su juo suplanuojamos bei sutartiniais įsipareigojimais patvirtinamos priemonės, kuriomis bus siekiama kliento užimtumo.
Visi šalies piliečiai turi teisę į darbo rinkos paslaugas, o įdarbinant ilgalaikius bedarbius jie, tokiu būdu traukti į darbo rinką, valstybei kainuoja pigiau, nei mokant visas pašalpas, išmokas ir kompensacijas.
Užimtumo tarnyba netoleruoja asmenų, kurie pažeidžia teisės aktų nuostatas, o kiekvienas konkretus atvejis analizuojamas ir vertinamas, kad nebūtų pažeisti asmens ir valstybės interesai.
Lėšos grąžinamos nutraukus profesinį mokymą dėl nepateisinamų priežasčių.
Taip pat reikėtų grąžinti, jei asmuo, baigęs profesinį mokymą trišalės sutarties ar dvišalės sutarties pagrindu, neįsidarbintų pagal įgytą profesiją arba įsidarbinęs neišdirbtų 6 mėnesių pagal įgytą profesiją.
Tokiu atveju reikia grąžinti lėšas proporcingai neišdirbtam laikui ir tai yra kliento sutartinių įsipareigojimų vykdymas.
Užimtumo tarnybos Alytaus klientų aptarnavimo skyriuje 2018 metų I–III ketvirčiais 497 asmenys įgijo darbo rinkoje paklausias profesijas, iš jų 287 įsidarbino ir dirbo po 6 mėnesius.
Visoje šalyje 2018 metų I–III ketvirčiais kvalifikaciją įgijo 14 382 asmenys, iš jų 9251 įsidarbino.“
