„Tvarkos daugiau čigonų tabore nei mūsų kieme“, – rėžė savivaldybei Rodūnios kelio gyventojai, kuriems nusibodo pro langus matyti šiukšlių kalnus virš naujų pusiau požeminių konteinerių.
Ši naujovė pastarosiomis dienomis sulaukė daug kritikos – dėl neišvežamų atliekų iš pusiau požeminių konteinerių skundėsi Senamiesčio, Naujamiesčio, Antakalnio, Naujininkų, taip pat kitų rajonų gyventojai.
Savivaldybė gyventojams aiškina, kas ir taip akivaizdu: atliekos kaupiasi dėl to, kad iš konteinerių per retai išvežamos. Esą dabar reikia stebėti atliekų susikaupimo dažnį.
Kur gruodį surado žolės?
Rodūnios kelio gyventojams kantrybė trūko ir jie surašė savivaldybei ilgą skundą.
Jų tvirtinimu, bendrovės „Ekonovus“ vežėjai kai kurių konteinerių išvis nepajudina ir išvažiuoja. Gyventojai nepastebėjo, kad jie atvyktų dažniau, nors savivaldybė buvo žadėjusi.
„Dar kartą mus apgavote, pasikeitimų nepastebėjome“, – piktinosi vilniečiai. Jie tvirtino, kad savivaldybės atsakyme yra ir netiesos.
Mat valdininkai Rodūnios kelio gyventojus apkaltino, esą į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius ir aplink juos vilniečiai meta statybines ir žaliąsias atliekas.
„Iš kur gruodį žaliosios atliekos – lapai, žolė, šakos?“ – klausė Rodūnios kelio gyventojai.
Atsakymas visiems vienodas
Savanorių prospekto gyventojai, pasiskundę, kad vėl neišvežtos šiukšlės, ironizavo: „Praėjusį kartą buvo atsakyta, kad sugedo transportas. Ar ir vėl sugedo?“
Nauji pusiau požeminiai konteineriai čia jau apgadinti, nebėra prie jų ir kelio ženklo, draudžiančio palikti automobilius. Į tai savivaldybė atsiuntė šypseną keliantį atsakymą: patikrinimo metu niokojančių turtą asmenų nepastebėta.
Visais kitais atvejais vilniečiai sulaukdavo iš savivaldybės vienodų žodžių: „netvarka šalia konteinerių bus sutvarkyta“, „perduota pastaba vežėjui“, „atliekų išvežimo grafikas padažnintas“.
Grafikus nuolat atnaujina
Savanorių prospekte gyvenantys Liucija ir Algimantas „Sostinei“ pasakojo, kad įrengus pusiau požeminius konteinerius tvarka nepagerėjo. Jiems kasdien tenka eiti pro šiukšlių krūvas.
„Manau, kad per mažas buitinių atliekų konteineris. Be to, ir gyventojai kalti – meta šiukšles kur pakliūva“, – sakė Liucija.
Kad nauji konteineriai per maži, kalbėjo ne vienas vilnietis.
Paklaustas apie tai savivaldybės Atliekų tvarkymo programos vedėjas Valdas Juodis pasakojo, kad įrengus naują aikštelę nuolat stebimas atliekų susikaupimo dažnis, atsižvelgiant į susikaupiantį mišrių komunalinių atliekų kiekį nuolat atnaujinami ir atliekų išvežimo grafikai.
Aikštelės suplanuotos ir statomos taip, kad jose esantis mišrių komunalinių atliekų konteineris (vienas iš keturių, esančių aikštelėje) būtų išvežamas kiekvieną dieną.
Likusiuose konteineriuose gyventojai rūšiuoja popieriaus ir plastiko bei stiklo atliekas. Mažiausias, ketvirtasis, konteineris skiriamas maisto ir virtuvės atliekoms, tačiau, kol neįvykęs viešasis konkursas tokioms atliekoms surinkti ir tvarkyti, šie konteineriai yra uždaryti.
Šiuo metu įrengta daugiau kaip 90 pusiau požeminių konteinerių aikštelių.
Galėtų išvežti ir dažniau
Geriausia, kad mišrių komunalinių atliekų konteineriai būtų išvežami kartą per dieną.
Taip mano savivaldybė. V.Juodis sutiko, kad jeigu vežėjas sudaro retesnį grafiką, gali kilti problemų.
Gali būti perpildomi ir pakuočių atliekų konteineriai, nes jie išvežami rečiau: popieriaus ir plastiko konteineris ne rečiau kaip kartą per savaitę, stiklo – vieną kartą per mėnesį.
„Savivaldybė derasi su gamintojų ir importuotojų įsteigtomis organizacijomis dėl dažnesnio šių konteinerių priežiūros grafiko, nes manome, kad popieriaus ir plastiko konteinerius būtina ištuštinti ne vieną, o du kartus per savaitę.
Bet rūšiuotų atliekų tvarkymas, beje, gyventojams nemokamas, finansuojamas ne rinkliavos ir ne savivaldybės lėšomis, todėl gana sudėtinga pasiekti būtinus susitarimus“, – kalbėjo V.Juodis.
Jo žodžiais, šie konteineriai perpildomi ir dėl to, kad vilniečiai ėmė rūšiuoti daugiau atliekų.
Savivaldybė lapkričio mėnesį užfiksavo keliolika atvejų, kai atliekų vežėjai nustatytu grafiku nesutvarkė mišrių komunalinių atliekų konteinerių.
Sutartyje numatyta 60 eurų bauda už kiekvieną atvejį.
Įrengs pusantro tūkstančio aikštelių
Iki 2019 metų pabaigos savivaldybė planuoja įrengti 759 požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikšteles.
Vėliau tokių aikštelių tinklą ketinama išplėsti iki 1500–1600 vietų. Manoma, toks skaičius Vilniuje būtų pakankamas.
Vietose, kur susidarantis atliekų kiekis mažesnis, požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimas ekonomiškai nepasiteisintų, todėl čia reikės ir mažesnių antžeminių konteinerių, tačiau gerokai mažiau nei dabar.
