Valdžios kova su alkoholiu: per šventes lietuviai išgėrė daugiau nei bet kada, Lenkija džiūgauja

Valdžios kova su alkoholio vartojimu primena kovą su vėjo malūnais. Pasirodo, pagal prageriamų pinigų sumą vėl lyderiaujame Europoje. Mus lenkia tik broliai latviai ir estai.

 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>D.Umbraso nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>D.Umbraso nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>Kauno policijos nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>Kauno policijos nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>D.Umbraso nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>D.Umbraso nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>D.Umbraso nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>D.Umbraso nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.  <br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jan 7, 2019, 4:43 PM, atnaujinta Jan 7, 2019, 5:51 PM

Per šventes alkoholio lentynos prekybos vietose buvo tarsi iššluotos, alkoholiui pinigų išleista daugiau nei praėjusiais metais prieš šventes, o psichiatrai su nerimu laukė pošventinio laikotarpio gėrimo psichozių ištiktų lietuvių antplūdžio. 

Valdžios kova su alkoholizmu ir geriančia tauta tęsiasi, nuo kovo dar 10 proc. didės akcizai. Tačiau verslas nesnaudžia, kaip grybai po lietaus pasienio ruože dygsta alkoholio parduotuvės.

Ekspertai sako, kad alkoholio suvartojimo statistika po naujo mokesčio didinimo kris, bet lietuviai pakels Lenkijos gėrimo rodiklius.

Kodėl kova su alkoholiu vyksta tik per mokesčius, nors specialistai siūlo ir kitas priemones?

Po švenčių – pustuštės lentynos

Pirmosiomis naujų metų dienomis alkoholio skyriai parduotuvėse vis dar buvo apytuščiai, po gausaus šventinio pirkimo darbuotojai dar nespėjo pripildyti lentynų.

Labiausiai ištuštėjusios buvo putojančio vyno ir degtinės lentynos. 

Prekybininkai suskaičiavo, kad šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai pinigines atvėrė kaip niekad plačiai. Alkoholio prekyba buvo didžiausia šiais metais ir pralenkė praėjusius metus.

„Vertinant prekybą šiais metais, padidėjimas buvo daugiau alaus, vyno, taip pat daugiau parduota ir romo bei likerio. Tai tie procentai, lyginant su praeitais metais, yra išaugę apie 50 proc., “, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė „Maximos“ atstovas spaudai Paulius Stonis.

Lietuva – tarp pirmaujančių

Naujausi duomenys skelbia, kad lietuviai yra tarp daugiausiai alkoholiui išleidžiančių visoje Europos Sąjungoje.

Eurostato duomenimis, pagal prageriamą pinigų sumą esame vieni iš pirmaujančių tarp Europos Sąjungos šalių. Lietuvą lenkia tik Estija ir Latvija.

Lietuviai svaigalams negaili 4 procentų visų savo išlaidų. Tuo tarpu estai – 5,2 proc., latviai – 4,9 proc., o lenkai 3,5 proc. savo išlaidų.

Ekonomistai turi kitų argumentų

Tačiau ekonomistai lietuvius gina – situacija šalyje nėra tokia bloga kaip skelbia statistika.

„Labai paprastas paaiškinimas: lietuviai uždirba nedaug, o alkoholis Lietuvoje dėl akcizų yra labai brangus. Kitaip tariant, turime mažus atlyginimus ir aukštas kainas ir dėlto mūsų išlaidų dalis alkoholiui atrodo didelė.

Tai jokiu būdu nerodo, kad lietuviai daug geria. Tai rodo, kad lietuviai mažai uždirba ir yra labai dideli mokesčiai.

Mes dabar pasiekėme tokį lygį, kad mūsų mokesčiai eurais yra aukštesni nei Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje ar kitose Vakarų šalyse“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Pinigų ras visada

Psichiatras aiškina, kad net ir nedaug uždirbantys lietuviai alkoholiui pinigų ras visada.

„Yra posakis liaudyje, kad tik pirmas butelis yra brangus. Mes esam tokiam regione, Rytų Europoje. Tai posovietinės šalys, kur alkoholio vartojimo kultūra per tarybinius metus tapo tokia kaip ir rusų“, – sakė psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Prie caro pasėtą, o prie sovietų valdžios įtvirtintą gėrimo kultūrą ekspertai siūlo keisti draudimais, tik ne tokiais, kokius taiko valdžia. 

„Siūliau priimti įstatymą, kad iki pietų alkoholis neparduodamas – tai, kas vakaruose yra kultūros elementas, kur iki pietų alkoholis nevartojamas“, – sakė gydytojas toksikologas Alvydas Repečka.

Didės akcizai

Tačiau su alkoholio vartojimu valdžia kovos kitomis priemonėmis. Jau nuo kovo 1 d. 10 proc. didės akcizai stipriesiems alkoholiniams gėrimams. Kils degtinės, brendžio, konjako, viskio ir romo kainos. 

„Tai budinčių mokesčių didinimas. Akcizo padidinimas yra lengvai praeinama prekė per Seimo filtrą. Kas gali sukritikuoti Seime, nes jei kritikuosi, tave užpuls, sakydami, kad tu nori nugirdyti tautą“, – sakė viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Iš tiesų, tokiam valdančiosios daugumos sumanymui opozicija pernelyg priešintis nedrįso. Atvirkščiai, siūlė akcizą didinti ne 10, o 20 proc.

Perka kaimyninėse šalyse

„Nei vienas pasaulio žmogus nėra tapęs nei alkoholiku, nei maratonininku, jeigu neišmoko daryti pachmielo. Po to juos labai sunku permokinti. Aš turiu svajonę, kad prasidėjus metams, užėjus į parduotuvę, vietoj kvailo užrašo „Alkoholis kenkia sveikatai“ bus užrašas: „Pilieti, nedaryk pachmielo“, – sakė A.Repečka.

Akcizus kelti ir taip su girtaujančiais tėvynainiais kovoti bandė ir broliai estai. Bet vėliau šį ambicingą planą atšaukė. 

„Tarp Estijos ir Latvijos akcizo skirtumas buvo pakankamai didelis. Nemaža estų dalis važiavo į Latviją apsipirkti, o prie sienos susikūrė tinklas parduotuvių, ypač gėrimų.

Ir skaičiuojama, kad 100 milijonų eurų iš Latvijos išplaukė į Estiją. Kadangi estai moka kortelėmis, susižiūrėjo, kiek pirko Latvijoje“, – pasakojo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentė Vita Karpuškienė.

Nelietuviški įstatymai

O pasienio ruožuose, tik ne Lietuvos, o Lenkijos arba Latvijos teritorijose atidaromos vis naujos parduotuvės.

Parduotuvėse kainos parašytos lietuviškai, pardavėjos kalba lietuviškai, bet įstatymai čia galioja ne Lietuvos. 

Šiais metais net dvi specializuotos alkoholio parduotuvės atsidarytos prie Kalvarijos-Budzinsko pasienio posto. 

Spiečiaus efektas

Kai oficialiai alkoholis lietuviui pirkėjui parduodamas Lenkijoje arba Latvijoje, Lietuvos statistika gerėja. Vienam žmogui tenka mažesnis išgeriamo alkoholio kiekis. 

„Mes pasakysime, kad legaliai alkoholio suvartojimas mažesnis, nes realus nupirkimo faktas bus įvykęs už sienos. Lietuviškoje apskaitoje alkoholio suvartojimo nerasime, jis įsiskaičiuos į Lenkijos statistiką.

Ir taip gausis, kad lietuvis nuvažiavo, nusipirko, Lenkijos akcizų surinkimas auga, o Lietuvoje nejuda ir suvartojimas smunka. Lietuva lyg neišgėrė, bet realiai išgėrė. Tai tipiškas saviapgaulės pavyzdys“, – sakė K.Kupšys.

Tačiau gyventojų įprotis apsipirkti pasienio parduotuvėse gali būti pragaištingas.

„Mane jaudina faktas, kad čia yra spiečiaus efektas. Ir dabar lietuviai Lenkijoje palieka 400 mln. eurų už perkamas prekes. Jeigu anksčiau pirko statybines medžiagas, ką reiškia į mašiną nuvažiavus įsidėti gėrimų. Tas apsipirkimas plečiasi, o jį sustabdyti sunku“, – sakė V.Karpuškienė.

Politinė priemonė?

Pakeltas akcizas bent jau laikinai pateisins politikų lūkesčius.

Belaukiant akcizo padidėjimo, įplaukos į biudžetą bus gana didelės, akcizo mokesčio, tikėtina, bus surinkta daugiau. Šį kozirį galima sėkmingai panaudoti artėjančiuose prezidento, savivaldos rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą.

„Labai lengva pasiekti politinę pergalę padidinus akcizą ir pamačius legalaus suvartojimo skaičiaus kritimą. Tada pasakyti: štai, legalaus alkoholio vartojimas sumažėjo, vadinasi, alkoholio suvartojimas sumažėjo.

Kokiam reikia būti pirmokėliui, kad taip teigti. Tai lengva politinė priemonė, kurios griebiasi pirmiausia“, – sakė K.Kupšys.

„Suprantu, valstybei reikia surinkti mokesčius ir tai viena iš priemonių. Bet alkoholio akcizų tikslas ne pinigų surinkimas, o girtavimo sumažinimas.

Metai iš metų esame blogiausi Europoje pagal visus rodiklius: išgeriamus kiekius, traumas, girtas avarijas, ligas, mirtis. Pirmaujame, nes nelogiška nuostata, kad alkoholis yra priežastis“, – sakė toksikologas A.Repečka.

Riboti alkoholio prieinamumą didinant kainas siūlo Pasaulio sveikatos organizacija. Lietuva tokių rekomendacijų klauso. 

Lengva įsiveržti

„Ji tą priemonę naudoja visiems kraštams. Yra pasienio kraštų, kaip mes, kur stipri šešėlinės prekybos dalis. Vadinasi, ne visi receptai tinka. Pas mus gali būti, kad padidinsi akcizą, bet tai nereiškia, kad žmonės pirks mažiau. Jie pirks jį kitoje nelegalioje rinkoje, nes ji gerai išplėtota.

Taip pat lengva atvežti iš Baltarusijos, Ukrainos legalaus ir pigaus produkto. Žmonės nuo seno įpratę naudoti nelegalius produktus, tad yra paskata vietoje gaminti nelegalų produktą“, – sakė K.Kupšys.

Ir keisčiausia, kad su alkoholio vartojimu kovojantys valdantieji ieško būdų, kaip įteisinti samagoną. Vyriausybei ir Sveikatos reikalų komitetui šį siūlymą atmetus, Kaimo reikalų komitetas jam pritarė.

Naminę degtinę legalizuojančias įstatymo pataisas svarstys ir išvadas Seimui teiks Ekonomikos komitetas. 

Samagonas populiarus, nes pigus

„Reikia pripažinti faktą, kad legalus samagonas egzistuoja. Klausimas, kodėl norma kažkam leisti jį gaminti lengvatinėmis sąlygomis, galės ūkininkai tą daryti. Samagonas populiarus tik dėl to, kad jis pigus ir nemokami mokesčiai. O dabar pasidarys brangus, brangesnis net už škotišką viskį“, – sakė Legalaus verslo aljanso vadovas Romas Apulskis.

„Toks įteisinimas atidarys kelią legaliam nelegalaus dalyko gaminimui. Pasigaminus keletą litrų legalaus samagono, jis neatsipirks ir liks viena išeitis. Gamins keletą litrų legaliai ir didesniais kiekiais varys pro šoną, kad aprūpintų apylinkes. Mes neturėsime tiek pajėgų, kad kontroliuotume“, – sakė K.Kupšys.

Jeigu siūlomos pataisos bus priimtos, ūkininkų registre registruotiems ūkininkams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas bei turintiems tradicinių amatininkų sertifikatus, bus leidžiama per metus parduoti iki tūkstančio litrų iki 65 laipsnių stiprumo alkoholio.

„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.