Dar balsavimo išvakarėse tapo beveik aišku, kad politikė palaikymo nesulauks ne tik iš opozicijos, bet ir dalies bendrapartiečių.
Tiesa, bus priimtas susitarimas ar ne, visai nedomino iš šalies į gimtines jau sprunkančių imigrantų. Ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ dar prieš balsavimą pasidalijo įžvalgomis bei skaičiavimais, kas jau dabar vyksta dar iš bendrijos nepasitraukusioje Jungtinėje Karalystėje.
Imigrantai grįžta namo
„All I want for Christmas is EU“ („Viskas, ko noriu per Kalėdas, yra Europa“), – rašė ekonomistas, teigdamas, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lenkai, pagrįstai įtardami, kad Kalėdų Senelis vietoj Europos Sąjungos gali atnešti kietąjį „Brexit“, nieko nelaukdami tepė slides atgal į Lenkiją, o jiems iš paskos išskubėjo ir lietuviai.
Ž.Mauricas pateikė kelias įžvalgas apie dabar Jungtinėje Karalystėje vyraujančią situaciją:
1. 2018 metais iš Didžiosios Britanijos daugiau žmonių emigravo į ES 8 (Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Lietuva, Latvija, Estija) valsybes, nei iš jų imigravo (pirmą kartą istorijoje)
2. Didžiosios Britanijos nacionalinio draudimo (angl. National Insurance Number), kurį privalo turėti visi dirbantys užsieniečiai, registracijų skaičius per trejus metus (2018 m. I-III ketv., lyginant su 2015 m. I-III ketv.) iš Lenkijos nukrito net 58proc.
3. Lietuvių, norinčių dirbti Didžiojoje Britanijoje, skaičius taip pat sumažėjo 40 proc. (t.y. daugiau nei ES vidurkis – 33 proc.).
4. Dėl didėjančio neapibrėžtumo, smukusio svaro kurso bei lėtėjančio ekonomikos augimo, bendras užsieniečių, norinčių dirbti Didžiojoje Britanijoje, skaičius sumažėjo 24 proc. Išaugo tik Indijos ir Pakistano piliečių skaičius.
5. Taip pat krenta net norinčiųjų dirbti iš Rumunijos ir Bulgarijos skaičius (atitinkamai 17 proc. ir 15 proc.), kurie nuo 2014 metų pradėjo masiškai imigruoti į Didžiąją Britaniją ir pamažu pakeisti migrantus iš Lenkijos ir Lietuvos.
6. Norinčiųjų dirbti iš kaimyninės Airijos skaičius sumažėjo net 42 proc. (atitinkamai, migracijos balansas tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos tapo teigiamas nuo 2016 metų, tad Didžiosios Britanijos piliečiai/Didžiojoje Britanijoje gyvenantys migrantai migruoja į Airiją).
„Jei pasitvirtins kietojo „Brexit“ scenarijus, Didžioji Britanija susidurs su dideliu darbo jėgos trūkumu, kas akivaizdžiai sumažins šios šalies ekonominio augimo potencialą, bet, tikėtina, pakels darbo užmokestį vietos valiuta (dėl darbuotojų trūkumo), tad daliai vietos darbuotojų tai gali išeiti ir į naudą (ypač tose srityse, kuriose šiuo metu dominuoja migrantai).
Migrantų iš ES šalių tai, deja, neprivilios dėl susilpnėjusio svaro kurso...“ – prognozavo Ž.Mauricas.
Ruošiasi grįžimui į Lietuvą
Kaip antradienį rašė naujienų agentūra BNS, Londone įsikūrusi lietuviška mokykla-darželis „Obelėlė“ pernai pasamdė papildomą pedagogą, nes ją pradėjo lankyti daugiau vaikų, besirengiančių grįžimui į Lietuvą.
„Tiksliai žinome, kad keturi vaikai į darželį atėjo ruoštis grįžimui į Lietuvą. Mokykloje irgi išaugo vaikų skaičius“, – BNS sakė mokyklos direktorė Alvija Černiauskaitė.
Šiandien „Obelėlės“ darželį lanko 42, o mokyklą – 34 vaikai. Kai kurių iš jų tėvus ruoštis grįžimui į Lietuvą paskatino nerimas dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo gyventi 7,6 tūkstančio žmonių – tai trečdaliu daugiau nei 2017-aisiais, rodo oficiali statistika.
Britų vyriausybės duomenimis, per pastaruosius trejus metus norinčių dirbti lietuvių skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo 40 procentų. Šie skaičiai atspindi žmones, siekiančius Britanijos nacionalinio draudimo.
Didžiosios Britanijos parlamentas dėl „Brexito“ sutarties su ES turėjo balsuoti dar gruodį, tačiau, pradėjus aiškėti, kad susitarimui nebus pritarta, balsavimas buvo atidėtas. Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES numatytas 2019 m. kovo 29 d.
