Kad tokių įmonių būtų daugiau, siūloma įteisinti naują lengvatą: verslininkai mokėtų mažiau mokesčių, tačiau turėtų apmokėti darbuotojų poilsį, sportavimą, gydymąsį, netgi vestuvių, gimtadienio ar laidotuvių išlaidas.
Anot pramonininkų, tai – seniai lauktas sprendimas, kuris duotų naudos. Tačiau profsąjungos baiminasi, kad naudą gaus tik verslas, o ne žmonės.
Sportuoja per pietų pertrauką
Esame Vilniuje, sporto klube, kuris nėra įprastas. Pirmiausia todėl, kad jis įsikūręs banke. O visi čia sportuojantys žmonės ką tik pakeitė kostiumus į sportinę aprangą, nes tai yra banko darbuotojai.
Visi čia lieti prakaito susirinko per pietų pertrauką. Netrukus skubės į dušą ir grįš dirbti.
„Kadangi dirbu šiame pastate, tai man užtenka nusileisti ir aš jau vietoje, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo vienas sporto salėje sutiktas banko darbuotojas. - Jaučiuosi energingesnis ir aktyvesnis. Pirmoji dienos pusė apsnūdusi, o antroji man būna daug produktyvesnė.“
Čia sportuojantys darbuotojai sako sutaupantys ne tik pinigų, bet ir laiko.
Nemokamas sportavimas – tai tik vienas iš darbdavio siūlomų priedų.
Darbuotojai kavinėje gauna nuolaidą pusryčiams ir pietums.
Darbe galima ir miegoti
Atsipalaiduoti galima žaidžiant stalo ar kompiuterinius žaidimus. O specialiuose kambariuose darbo metu net galima trumpam nusnūsti. Įmonė darbuotojams siūlo ir daugiau priedų.
„Darbuotojai taip pat yra apdrausti sveikatos draudimu, darbdavys sumoka įmokas į III pakopos pensijų fondus. Jei žmogus pats kaupia, tai darbdavys, atsižvelgdamas į darbuotojo stažą, įneša tam tikrą įmoką į pensijos fondus“, – pasakojo banko atstovė spaudai Vaida Bičkutė.
Mokėtų mažiau mokesčių
Kad panašių pavyzdžių būtų daugiau, Seime įregistruota verslo jau seniai siūloma lengvata. Įmonės galėtų mokėti ketvirtadaliu mažiau mokesčių, jei darbuotojams prie algos pasiūlytų, pavyzdžiui, nemokamą sportavimą, įvairių gydymo ar sveikatinimo procedūrų, kompensuotų maitinimo išlaidas, bilietus į kultūros renginius, skirtų stipendiją aukštojo mokslo siekiančiam darbuotojui, padengtų vaikų vasaros stovyklos išlaidas, dalį vestuvių, gimtadienio ar netgi laidotuvių išlaidų.
„Bet kokia paskata, kuri skatintų žmones likti Lietuvoje arba susigrąžinti emigrantus, yra sveikintina“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Dalius Gedvilas.
Profsąjungos nepritaria
Tuo tarpu darbuotojų teises ginančių profsąjungų atstovai mano, kad toks siūlymas naudingas tik darbdaviams, o ne darbuotojams. Baiminamasi, kad gaunantiems priedus gali mažėti alga.
„Mes kategoriškai prieš mėginimus sudaryti sąlygas vengti mokesčių ar kitais būdais kompensuoti atlyginimą, nes papildomi priedai ir socialinės atsakomybės negali jokiu būdu pakeisti darbo užmokesčio. Tai turi būti tik priedas“, – kalbėjo Profsąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Profsąjungos taip pat reikalauja, kad darbdavys dėl priedų tartųsi ne su kiekvienu darbuotojų atskirai, o pasirašydamas kolektyvinę sutartį – iškart su visais įmonės darbuotojais.
„Tam mes ir siūlome kolektyvinę sutartį, kad sistema būtų aiški ir skaidri, kad darbuotojas būtų supažindinamas, kad nebūtų jokių traktuočių ar nukrypimų į šalį“, – sakė I.Ruginienė.
LPK viceprezidentas D.Gedvilas įsitikinęs, kad kiekvienas darbuotojas turi būti vertinamas individualiai: „Tokios paskatos turėtų būti taikomos labiau besistengiantiems, gebantiems labiau motyvuoti... Tai turi būti įrašyta į darbo sutartį, kad jie gaus ne tik algą, bet ir gerovės paketą.“
Būtų surenkama mažiau mokesčių
Finansų ministerijos skaičiavimais, įteisinus lengvatą biudžetas surinktų 150 mln. eurų mažiau mokesčių. Tačiau pataisos sumanytojai tikina, kad praradimai būtų mažesni – skaičiuojama, kad priedus prie algos geriausiu atveju naudotų 5 proc. darbuotojų.
