Šiuo metu vyraujantis didelis neapibrėžtumas dėl „Brexit“ vis daugiau lietuvių verčia dažniau pagalvoti apie grįžimą į Lietuvą. Tačiau kas jų lauks sugrįžus? Darbdaviai sako – darbą grįžę ras visi.
Emigrantai – nežinomybėje
Nuotaikomis, vyraujančiomis kaip niekada nestabilioje JK, su lrytas.lt dalinosi 11 metų Londone gyvenanti Julija.
„Žinių beveik nežiūrime, nes politika tik erzina ir iki pat kovo pabaigos nebus aišku, kaip viskas išsispręs.
Imigrantams informacija pateikiama gov.uk puslapyje, tačiau čia daug neapibrėžtumo. Kalbama, kad keli dideli prekybos centrai atleis daug darbuotojų, Anglijos centrinio banko vadovas prieš kelis mėnesius sakė manantis, kad namų kainos po „Brexit“ šalyje gali kristi net 30 proc. Šiuo metu namų rinka apmirusi, visi laukia“, – ne itin smagiomis nuotaikomis šalyje dalinosi emigrantė Julija.
Ir čia, ko gero, puikiai tiktų posakis – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Mat esant tokiai situacijai vis daugiau tautiečių pagalvoja apie grįžimą į Lietuvą. Apie tai lrytas.lt užsiminė ir „Renkuosi Lietuvą“ projekto koordinatorius Justinas Uba.
„Pastaruoju metu judėjimas tikrai jaučiamas. Žmonės vis daugiau domisi galimybe sugrįžti.
Du trečdaliai besikreipiančių žmonių šiuo metu jau yra Lietuvoje. Tai reiškia, kad jie jau yra grįžę iš emigracijos ir pradeda tvarkytis iškilusius klausimus. Iš likusio trečdalio maždaug apie 45 proc. mums skambina iš JK“, – komentavo J.Uba.
Grįžti planuoja apie 100 tūkst.
JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad didysis sujudimas dėl emigrantų grįžimo į Lietuvą prasidėjo dar 2016 metais, iškart po birželio pabaigoje vykusio referendumo.
„Jau tada „pakibo“ mūsų buvimo čia klausimas, tačiau paskutiniais metais jis dar suintensyvėjo. Žmonės pradėjo vaikus vesti į lietuviškus darželius, kad jie išmoktų lietuvių kalbą, o integracija grįžus būtų lengvensė“, – prisiminė D.Asanavičiūtė.
Jos teigimu, šiandien sujudimas kaip niekada didelis, mat žmonės vis dažniau klausinėja apie dabartinę situaciją Lietuvoje. Klausia, ar yra darbų, kokia ekonominė padėtis, kokie atlyginimai.
„Jie net perka nekilnojamąjį turtą Lietuvoje“, – pabrėžė ji. Pasak pašnekovės, net tie, kurie anksčiau negalvojo apie grįžimą namo, šiandien jau apie tai galvoja.
„Situacija JK šiuo metu yra nestabili, ekonominė padėtis prastėja, tačiau ir emocinė būsena yra tokia, kad žmonės pasiilgo savo šalies, draugų, giminių“, – apie gyvenimą JK kalbėjo D.Asanavičiūtė.
Jos skaičiavimais, grįžti į gimtinę norėtų apie 80-90 proc. šiuo metu ten gyvenančių tautiečių, tačiau labai realu, kad iš tiesų tai padarys maždaug 40 proc. – apie 100 tūkst. žmonių, kuriems yra nuo 30 iki 45 metų.
Paklausta, kokių grįžtančių lietuvių specialybių darbuotojų galėtų laukti Lietuvos darbo rinka, D.Asanavičiūtė išskirti negalėjo nė vienos.
„Absoliučiai visų: tiek kvalifikuotų, tiek ne“, – sakė ji.
Situaciją diktuos nuotaikos
Jeigu taip nutiktų, kad susikrovę lagaminus emigrantai grįžtų į gimtinę, Lietuvos darbo rinkos situacija priklausys nuo grįžtančių profesijų ir motyvacijos, teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Mitalas.
„Jei tai bus kvalifikuoti darbininkai, kurių pastaruoju metu labai trūksta, jų įsidarbinimo galimybes vertinčiau optimistiškai. Tai taip pat padėtų šalies ekonomikai, nes vis daugėja verslininkų, kurie turi apriboti savo plėtros planus dėl tinkamų darbuotojų trūkumo. Tačiau mažiau paklausių profesijų darbuotojams reikėtų nusiteikti, kad gali tekti persikvalifikuoti“, – atvirai apie galinčią susiklostyti situaciją kalbėjo ekspertas.
Jo teigimu, taip pat labai svarbu, kokių atlyginimų tikėsis grįžtantieji.
„Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje dar nėra toks, kokio jie galėjo tikėtis JK. Teoriškai padidėjusi darbo jėgos pasiūla darbo rinkoje galėtų sulėtinti bendrą atlyginimų augimą, kuris pastaruoju metu buvo itin spartus. Visgi jei atvykstantieji sėkmingai integruosis į darbo rinką, tai prisidės prie verslo plėtros ir ekonomikos augimo ir to naudą pajusime visi“, – sakė V.Mitalas.
Verslas emigrantų laukia
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tikino, kad verslas labai laukia namo grįžtančių tautiečių.
Paklaustas, ar verslininkai galėtų pasiūlyti didesnius atlyginimus, V.Sutkus kalbėjo, kad lyginant Lietuvą ir JK skiriasi ne tik atlyginimai, bet ir pragyvenimo kaštai, todėl reikia ieškoti kompromisų.
„Lietuva kol kas išlieka viena pigiausių Europos Sąjungos (ES) narių ir yra ženkliai pigesnė nei JK ar kitos išsivysčiusios šalys. Atlyginimai Lietuvoje auga nuolat, iki 9 proc. per metus, tad perspektyvos geros.
Ne vien tik pinigai lemia žmonių apsisprendimą gyventi vienoje ar kitoje šalyje. Yra ir kultūrinė aplinka, giminystės ryšiai. Reikia į viską žiūrėti kompleksiškai“, – lrytas.lt kalbėjo V.Sutkus.
Pasak jo, galima piktintis, kad algos neauga taip greitai, kaip norėtųsi, bet yra realios įmonių galimybės, kurias peržengus lauktų bankrotas.
„Reikėtų eiti susitarimo keliu“, – sakė verslo konfederacijos prezidentas.
Atskleidė paklausiausias specialybes
Štai naujausi Užimtumo tarnybos (Darbo biržos - red.past.) duomenys rodo, kad šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 154,4 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Galima matyti, kad didžiausias nedarbas fiksuotas Lazdijų (15,7 proc.), Kelmės (15,3 proc.) ir Zarasų (14,8 proc.) rajonų savivaldybėse.
Mažiausias nedarbas buvo Neringoje (5,4 proc.), Kretingoje (5,6 proc.) ir Klaipėdos rajone (5,8 proc.).
Iš didžiausių miestų daugiausia bedarbių buvo Kaune (8,9 proc.), žemiausias nedarbas – Šiauliuose (6,3 proc.).
Didžioji dalis, beveik 55 proc., visų per 2018 metus Užimtumo tarnybos duomenų bazėje registruotų laisvų darbo vietų buvo skirtos kvalifikuotiems darbininkams, apie 18 proc. – specialistams ir vadovams, 27 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams.
Vienos paklausiausių specialybių, panašu, ir toliau išliks pardavėjai, elektros inžinerijos technikai, mėsininkai, žuvų darinėtojai. Taip pat gamybos mašinų ir įrenginių operatoriai maisto bei metalo pramonėje. Trūks statybininkų, elektromechanikų ir elektromonterių, ikimokyklinio ugdymo mokytojų.
Tiesa, Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies klientų aptarnavimo skyriuose padidėjusio emigrantų srauto fiksuojama nebuvo.
„Kreipiasi pavieniai asmenys, grįžę iš užsienio, kurie domisi įsidarbinimo galimybėmis Lietuvoje. Kaip įprastai, metų pabaigoje buvo jaučiamas sezoninis emigrantų grįžimas – jų registracija padidėjo, tačiau dauguma po mėnesio kito vėl išvyksta dirbti į užsienį. Dažniausiai sugrįžę tautiečiai planuoja būti gimtinėje tam tikrą trumpą laiką, vėliau vėl išvykti“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
