Tiesa, JK esantys emigrantai iki šiol nežino ką daryti: likti, ar išvykti iš šalies. Tuo metu Lietuvos verslas nesnaudžia, JK interneto portaluose verslininkai jau siūlo lietuviams grįžti į Lietuvą.
Apie tai, kaip derėtų elgtis emigrantams „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjosi Daiva Žeimytė-Bilienė ir Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas Chrisas Butleris.
– Iki „Brexit“ liko 66 dienos, tačiau įvykiai jūsų gimtojoje šalyje yra absoliučiai neprognozuojami, – paklausė D.Žeimytė-Bilienė.
– Sutinku, kad jie neprognozuojami. Klausimas, kas gali būti, yra sunkus ir suktas. Kodėl mes išvis atsiradome šioje padėtyje?
Dabar žiūrint į parlamentą, tai nėra daugumos balsų niekam: nei Theresos May planui, nei kietajam „Brexit“ nusileidimui, daugumos nėra nei tam, kad būtų nuspręsta pasilikti ES, ar skelbti antrąkį referendumą.
– Didžiausias klausimas dabar yra emigrantams. Kaip jie turėtų elgtis? Mes visą savaitę stebime situaciją, kad iš legaliai išvykusių 200 tūkst. lietuvių emigrantų dalis jų jau susikrovė lagaminus ir grįžta į Lietuvą. Ar ne per daug panikuojama?
– Aš manau, kad per daug. Išvis, kodėl jiems atrodo, kad dabar reikia išvykti? Klausimas, ar yra pagrindo manyti, kad kovo 30 dieną britų Vyriausybė paskelbs, kad visiems JK gyvenantiems ne ES piliečiams reikės išvažiuoti. Aš nemanau, kad taip bus.
Ar yra pagrindo manyti, kad jeigu JK esate ne ES pilietis, jūsų finansinė padėtis rimtai pasikeis? Manau, kad ne, nes Didžiojoje Britanijoje yra apie 3 mln. ES piliečių, o ES yra apie 1,5 mln. britų. Man aišku, kad sprendimas užsieniečių atveju bus rastas.
– Bet klausimas, ar jis bus palankus JK gyvenantiems užsieniečiams. Visi baiminasi, kaip keisis situacija.
Štai lietuvių bendruomenėse internete kalbama, kad didieji prekybos centrai planuoja masiškai atleisti darbuotojus, kurie yra atvykėliai, taip pat, kad 30 proc. gali kristi nekilnojamojo turto (NT) kainos. Akivaizdu, kad žmonės panikuoja.
– Taip, tačiau čia jau ekonominės sąlygos. Tada kalbama ne apie galimybę gyventi šalyje, o apie tai, ar tai tiems žmonėms bus naudinga.
Kalbant apie NT, yra labai rimtas pagrindas manyti, kad kainos neaugs, o kad kris 30 proc. – sunkiai įmanoma.
O štai dėl masinių atleidimų aš netikiu. Manau, kad tai kraštutinis atvejis. Nemanau, kad bus ir masinis atlyginimų mažinimas. Svarbu, kas vyks po „Brexit“. Ar svaras kris, kas su juo vyks.
Aš įsivaizduoju, kad lietuviams, kurie jau įsikūrė Anglijoje, čia gyvena, dirba, nemanau, kad jiems reikėtų staiga nuspręsti, kad viskam pasibaigus bus labai blogai ir išvykti.
– Lietuviai pasiskirstę į dvi stovyklas: vieni kraunasi lagaminus, o kiti sako, kad britai be emigrantų, kaip be rankų. Ar jie teisūs?
– Iš dalies, taip. Kodėl ekonomikai reikia turėti emigrantus? Akivaizdu, nes yra darbas, kurį reikia padaryti.
Klausimas, kaip Anglija sutvarkys tai ateityje, jei vieną dieną visi lietuviai dingtų. Akivaizdu, kad tada būtų įdarbinami žmonės iš kitos šalies.
– Nepakeičiamų nėra?
– Žinoma, kad sėkmingai ekonomikai reikia žmonių, bet ar būtinai reikia lietuvių, rumunų ar lenkų? Aišku, kad ne. Nepakeičiamų nėra.
– Kaip Lietuva turėtų išnaudoti tokią susiklosčiusią situaciją?
– Lietuva visomis rankomis ir kojomis turėtų griebti emigrantus, kurie bent šiek tiek galvoja apie grįžimą į Lietuvą. Jūsų šaliai tai yra gera proga pasirodyti gerai. Labai malonu žinoti, kad kai kurie verslai jau galvoja, kaip pritraukti emigrantus.
– Vyriausybė ragina grįžti, bet tam, kad tai įvyktų, emigrantams turime kažką pasiūlyti.
– Tai štai, kodėl verslas turi užimti pirmąją vietą, o valdžia turi juos informuoti.
– Kalbant apie žmonių kvalifikaciją, juk svetur išvyksta pačių įvairiausių profesijų žmonės, o kai kurie profesijos išvis neturi. Jei visi grįžtų, verslas tikriausiai susitvarkyti vienas irgi negalėtų. Kaip manote, ką valdžia galėtų padaryti, kaip padėti grįžusiems?
– Čia klausimas visada buvo ir bus, nepaisant „Brexit“. Klausimas, ar įmanoma daugiau investuoti į suaugusių žmonių švietimą, kad žmogus, būdamas 40-ies, galėtų pakeisti profesiją, įgyti naują, patobulėti.
Investuoti į tokius dalykus – gerai, bet žmogus grįžta su nauju požiūriu, nauju talentu, kuris gal nebuvo išsiskleidęs Lietuvoje, o protingas darbdavys tai matys ir bandys dar investuoti į tą žmogų.
– Ar Lietuva turi galimybių pasiūlyti grįžtantiems bent jau panašius atlyginimus čia, Lietuvoje?
– O čia Vyriausybė jau negali nieko padaryti. Čia viskas priklauso nuo ekonomikos, nuo investicijų. Visada taip ir buvo. Aš puikiai suprantu, kodėl žmonėms geriau dirbti Anglijoje.
– Ar didelis tas skirtumas, kalbant apie atlyginimus?
– Jeigu Lietuvoje trūksta IT darbuotojų, tai reiškia, kad jiems bus siūlomi didesni atlyginimai ir, kad skirtumas su Anglija nelabai ir bus.
Kitų specialybių, kurių Lietuvoje yra daug darbuotojų, kur jaučiamas perteklius, atlyginimo skirtumas jau bus didesnis.
– Verslas jau siūlo emigrantams kai kuriuos dalykus, tokius kaip transportas į darbą, dienpinigiai, draudimas ir panašiai.
– Kiekvienas žmogus žiūri ne tik į atlyginimą, o į bendrą paketą. Kaip man gyventi Lietuvoje ir už kiek. Žmogus tada turi apsispręsti ar jį tenkina gautas pasiūlymas.
Galų gale Lietuva yra maža ir vietos visiems čia nėra. Gaila taip sakyti, bet gali taip būti.
