Vokietija spaudžia stabdžius – nerimaujantys verslininkai nieko gero nebelaukia

Verslininkų nuotaikas atspindintys indeksai smunka. Ekspertai prastina prognozes. Europos centrinis bankas (ECB) koreguoja savo politiką. Europoje pučiasi pesimizmas.

Verslo klimatas prastėja visose svarbiose pramonės gamybos šakose, išskyrus chemijos pramonę.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Verslo klimatas prastėja visose svarbiose pramonės gamybos šakose, išskyrus chemijos pramonę.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 M.Draghi.<br>  Reuters/Scanpix nuotr.
 M.Draghi.<br>  Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 1, 2019, 2:45 PM, atnaujinta Feb 1, 2019, 2:45 PM

„Vokietijos ekonomika – nuosmukio būklės“. Ši profesoriaus Clemenso Fuesto frazė sausio 25-ąją apskriejo visas Vokietijos žiniasklaidos priemones. Būtent šiuo sakiniu Miunchene veikiančio ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ prezidentas pakomentavo sausio duomenis, rodančius verslo lyderių nuotaikas. Šis indeksas skaičiuojamas kas mėnesį apklausiant 9 tūkst. Vokietijos įmonių vadovų.

Peržiūri prognozes

Ifoindeksas, laikomas vienu tiksliausiu ekonominės konjunktūros Vokietijoje barometru, smunka jau penktas mėnuo iš eilės. Nuo gruodžio jis susitraukė 1,9 punkto ir sausį buvo ties 99,1 punkto riba.

Tai – prasčiausias rodiklis per kone trejus metus. Sausio duomenys stipriai nustebino daugelį ekspertų – jie tikėjosi, kad nuosmukis bus kur kas nuosaikesnis.

„Verslo klimatas prastėja visose svarbiose pramonės gamybos šakose, išskyrus chemijos pramonę“, – detalizavo profesorius C.Fuestas.

Tiesa, viename interviu jis patikslino, kad žodis „nuosmukis“ šiuo atveju reiškia stiprų sulėtėjimą, o ne recesiją. Vadinasi, Vokietijos ekonomika kol kas ir toliau auga, tik tempai bežiūrint lėtėja.

Todėl „Ifo“ institutas, dar neseniai manęs, kad 2019 m. Vokietijos ekonomika kils 1,9 proc., gruodį prognozę sumažino iki 1,1 procento. Įkandin taip pat pasielgė ir šalies vyriausybė. Jos specialistai mano, kad tikėtinas augimas – 1 proc., nors anksčiau laukta 1,8 procento.

Palyginimui, išankstiniais duomenimis, Vokietijos ekonomika 2018 m. kilo 1,5 procento. Tai – lėčiausias tempas per pastaruosius penkerius metus.

Neramina tarptautinės problemos

Stiprus „Ifo“ indekso smukimas sausį visų pirma aiškinamas tuo, kad verslininkai Vokietijoje ėmė kur kas pesimistiškiau vertinti darbines perspektyvas artimiausiems pusei metų.

Vokietijos verslininkus neramina tarptautinėje arenoje nesustabdomai plintančios politinės ekonominės problemos, kurios vienu ar kitu būdu gali neigiamai paveikti nuo eksporto stipriai priklausančią vokiečių ekonomiką.

Čia visų pirma kalbama apie vis labiau tikėtiną kietojo „Brexit“ scenarijų. Jei taip nutiktų, tai reikštų, kad išsyk nustos galioti laisvos prekybos susitarimas su Vokietijai tokiu svarbiu prekybos partneriu kaip Didžioji Britanija. Verslininkams ramiai miegoti neleidžia ir prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, pakirsiantis iš karto dvi pagrindines Vokietijos rinkas už ES ribų, bei lėtėjantį Kinijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, rašo dw.com.

ECB atideda sprendimą

Didžiausios Europos ekonomikos augimo tempo sulėtėjimas, suprantama, negali neturėti poveikio visai ES, o tuo labiau – euro zonai.

ECB savo pinigų politiką formuoja remdamasi grupės profesionalių rinkos analitikų prognozėmis. Ši specialistų komanda šiųmetes euro zonos BVP augimo prognozes pakoregavo į prastąją pusę – vietoj anksčiau laukto 1,8 proc., dabar tikimasi 1,5 proc. kilimo.

„Tebesitęsiantis neapibrėžtumas, ypač dėl geopolitinių faktorių ir dėl protekcionizmo kylančių grėsmių, neigiamai veikia ekonominį klimatą“, – taip sausio 24-ąją kalbėjo ECB vadovas Mario Draghi.

Jis leido suprasti, kad naujo bazinės palūkanų normos didinimo ciklo pradžia euro zonoje greičiausiai bus perkelta į 2020 metus.

Būtent šia žinia aiškinamas sausio 24-ąją ir 25-ąją Vokietijos DAX ir kitose euro zonos šalių biržose stebėtas staigus indeksų kilimas. Tarptautiniai investuotojai, iki tol laukę, kad ECB jau šių metų rudenį pradės taikyti griežtesnę pinigų politiką, noriai pirko europietiškas akcijas.

Tuo pačiu tai – gera žinia visiems paskolų gavėjams: paskolos euro zonoje lieka itin žemos. Tiesa, palūkanos už indėlius – taip pat.

Biudžete – proficitas

Nepaisant verslo atstovų galvos sopulio, eiliniams Vokietijos gyventojams, panašu, panikuoti nėra ko: jei šalis neįžengs į recesiją, kurią lemtų eksporto smukimas, greičiausiai pavojaus jų darbo vietoms ir atlyginimams nekils.

Mat Vokietijos vidaus rinka kol kas gana stabiliai vystosi, šalyje – rekordinis užimtumas, biudžete – nematytas proficitas (pajamos viršija išlaidas). Vadinasi, yra kur mažinti mokesčius ir taikyti kitas ūkį stimuliuojančias priemones. Be viso to, laukiama, kad infliacija sieks 1,5 proc., nors anksčiau kalbėta apie 1,7 procento.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.