J.Høvsgaardas davė interviu Vokietijos dienraščiui „Bild“.
Ginčas dėl „Nord Stream 2“ parėjusią savaitę išsiliejo atvira Vokietijos ir Prancūzijos priešprieša. Apmalšinti konfliktą pavyko paskutinę minutę. Kompromisinis sprendimas numato, kad atsakomybė už dujotiekius trečiųjų šalių atžvilgiu, tokių kaip Rusija, turi gulėti ant ES narės, kurios teritorijoje dujotiekis pirmąsyk pajungiamas prie europinio tinklo, pečių. „Nord Stream 2“ atveju tai būtų Vokietija.
„Bild“ korespondentas susitiko su J.Høvsgaardu Kopenhagoje (Danija). Žurnalistas davė interviu apie agentų, dirbančių nevienareikšmiškai vertinamo projekto užkulisiuose, tinklą.
– Ką „Nord Stream“ reiškia ledinė antis?
– Ji – tai pavyzdys, kaip „Gazprom“, Kremlius ir kompanija „Nord Stream AG“ papirkinėdami tiesia kelią dujotiekiui „Nord Stream“. „Nord Stream 1“ ir planuojama antroji jo atšaka eina per saugomą zoną, kurioje, prie Švedijos Gotlando salos, gyvena ledinės antys.
Dėl tokios ekologinės problemos projektas susiduria su dideliu pasipriešinimu. Jau neminint primygtinių vyriausybės, gynybos ministerijos ir Švedijos tyrimų tarnybų įspėjimų. Vis tik viską nulėmė ledinė antis.
– Kodėl?
– Gotlando universitetas suvaidino svarbų vaidmenį viešuose klausymuose, kuriuose liesta tema, ar dėl ekologinio apsekto leisti tiesti dujotiekį į Švediją. Vienas profesorius prieš projektą pasisakė itin aršiai. Jis kalbėjo apie galimą neigiamą dujotiekio poveikį aplinkai, o taip pat ir zonai, kurioje gyvena ledinės antys. Tačiau „Nord Stream AG“ įgyvendino seną mokslininko svajonę – universitetui paaukojo 10 mln. Švedijos kronų (954,4 tūkst. eurų) vienam tyrimui, kuris be kita ko sietas ir su ledinėmis antimis. Be to, profesorius gavo finansavimą trejiems metams moksliniam projektui Rostoko universitete. Pinigų gavo ir vietos uostas bei salos muziejus. Pasipriešinimas dingo.
– Kaip paaiškintumėte metodus, kuriais Kremlius prastumia savus su dujotiekiu susijusius planus?
– Kremlius ir „Gazprom“ naudoja senus sovietmečio metodus ir Maskvos specialiąsias tarnybas: jie moka didžiulius pinigus, paperka žmones arba daro spaudimą tiems, kurie priima sprendimus ar kritikuoja jų veiksmus.
Nestebina tai ir kalbant apie „Gazprom“ ir „Nord Stream“: vien „Gazprom“ dirba keturi vadovai, buvę KGB bendradarbiai. „Nord Stream AG“ vadovų komandoje – Matthiasas Warnigas, buvęs Rytų Vokietijos slaptosios policijos „Stasi“ agentas. Ir dirba šie žmonės kaip pridera. Jie pasitelkia senus metodus ir ryšius. Būtent dėl to jie skiriasi nuo kitų visame pasaulyje energijos srityje veikiančių įmonių. „Gazprom“ ir „Nord Stream“ – ne įprastos įmonės, o Kremliaus instrumentai, kuriais visada naudojosi jo specialiosios tarnybos.
– Vokietijoje buvęs kancleris Gerhardas Schröderis laikomas Putino žmogumi, kuris, eidamas pareigas bei vėliau, skynė kelią Kremliaus dujoms. Kiek jis svarbus Vladimirui Putinui?
– Galima vienareikšmiškai pasakyti: V.Putinas pasitelkia jį kaip savo agentą, darantį įtaką Vokietijoje. Politiniu požiūriu G.Schröderis – pats svarbiausias žmogus Rusijai Europoje, ne tik Vokietijoje. Jis atidaro duris. V.Putinas pasinaudoja G.Schröderio ryšiais.
G.Schröderis buvo kancleris tuo periodu, kai kone visoje Šiaurės Europoje valdžioje buvo socialdemokratai: Suomijoje — Paavo Lipponenas, Švedijoje — Göranas Perssonas, Danijoje — Poulas Nyrupas Rasmussenas, Didžiojoje Britanijoje — Tony Blairas, Nyderlanduose – Wimas Kokas. Ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje – visur valdžioje buvo G.Schröderio bendrapartiečiai, prie kurio jis turėjo ir tebeturi būdų prieiti. Ir reguliariai tuo naudojasi.
– Kaip tą daro?
– Štai tik du pavyzdžiai iš daugybės Skandinavijoje: buvęs Švedijos vyriausybės vadovas G.Perssonas ir Suomijos premjeras P.Lipponenas.
G.Schröderį ir G.Perssoną siejo labai daug kas. Jie buvo geri draugai ir partneriai. Baigęs aktyvią politinę karjerą, G.Perssonas ėmėsi ekologinių problemų, buvo buvusio JAV viceprezidento Alo Gore'o ekologinio centro valdybos narys.
G.Perssonas atkakliai pasisakė prieš gamtinių dujų naudojimą. Bet 2007 m. gegužės 7 d., būdamas Stokholme, G.Schröderis pakvietė G.Perssoną vakarienės.
Kitą dieną pastarasis pareiškė, kad dabar jis – kompanijos „GRL Consult“, užsiimančios vokiečių kompanijos E.ON, vienos „Nord Stream 1“ akcininkės. viešaisiais ryšiais, lobistas.
Kompanija „Uniper“, dukterinė E.ON įmonė, šiandien – viena „Nord Stream 2“ finansuotojų, o jos vadovas Vokietijoje – Rusijos garbės konsulas.
– O kaip dėl P.Lipponeno?
– Ir jo atveju viskas pasikeitė po vakarienės. G.Schröderis ir „Nord Stream AG“ vadovas M.Warnigas 2008 m. liepą pasikvietė P.Lipponeną vakarienės Berlyne.
Pikantiška detalė: suomių specialistai P.Lipponeną laiko buvusiu „Stasi“ agentu, turėjusiu „Mungo“ pravardę. Taip išeina, kad buvęs kancleris G.Schröderis, tarnaudamas buvusiam KGB agentui ir buvusiam Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vadui Vladimirui Putinui, susitinka su buvusiu „Stasi“ pareigūnu M.Warnigu ir P.Lipponenu, kuris laikomas buvusiu „Stasi“ agentu.
G.Schröderis ir M.Warnigas turėjo išnarplioti vieną problemą: egzistavo pavojus, kad „Nord Stream“ Suomijoje negaus ekologų leidimo, kaip kad dabar nutiko Danijoje. P.Lipponenas buvo idealus partneris: aštuonerius metus išbuvo vyriausybės vadovas, ketverius metus – parlamento pirmininkas. Išsyk po vakarienės „Nord Stream AG“ išdidžiai pranešė, kad pasamdė P.Lipponeną konsultantu.
– Kiek Kremliui svarbūs G.Schröderis ir M.Warnigas?
– M.Warnigas ir G.Schröderis metų metus Skandinavijoje verbavo buvusius politikus ir valstybės sekretorius, kad šie taptų Kremliaus konsultantais. Dujotiekių klausimu tai turėjo esminę reikšmę.
Tarp tokių asmenų – buvę ministrai ir pusė švedų politinio elito. G.Schröderio vaidmuo buvo aiškus: megzti ryšius su lyderiaujančiais politikais ir vadovauti tinklui Vokietijoje.
M.Warnigas rengė politikų susitikimus su V.Putinu. Buvęs Švedijos pramonės ministras kaip užmokesčio su savo palaikymą projektams pareikalavo susitikimo su V.Putinu, o M.Warnigas jį ir suorganizavo. Buvusį ministrą V.Putinas priėmė savo rezidencijoje Sočyje. Vienas JAV pasiuntinių Maskvoje po susitikimo su M.Warnigu Vašingtonui raportavo: M.Warnigas giriasi, kad per „Nord Stream“ jis turi tiesioginį ryšį su V.Putinu ir kad Europa leidžia didžiulius pinigus, kad įvyktų dujotiekio statybos.
– Jūs aprašėte agentų tinklo įtaką Vokietijoje. Kas jam priklauso?
– G.Schröderis ir ištisa eilė kitų socialdemokratų tiek federaliniu lygiu, tiek ir Meklenburgo-Pomeranijos bei Branderburgo žemėse, per kurių teritoriją eina antžeminė dujotiekio dalis.
Arba pažvelkite į G.Schröderio ryšius Žemutinėje Saksonijoje, į buvusius užsienio reikalų ministrus Franką-Walterį Steinmeierį ir Sigmarą Gabrielį, o taip pat – į buvusį G.Schröderio ir S.Gabrielio rinkimų štabo vadovą Heino Wiese. Šiandien jis – lobistas, atstovaujantis Rusijos ir Vokietijos interesams, Maskvos garbės konsulas Hanoveryje.
Šio asmens iniciatyva Meklenburgo-Pomeranijos žemėje vyko Rusijos diena, kurią iš esmės parėmė rusiškos įmonės. H.Wiese palaiko aktyvius ryšius su Brandenburgo vadovybe, o taip pat – su oligarchais, gaminančiais vamzdžius „Nord Stream“. Tęsti galima be galo. Šie ryšiai siekia tolimą praeitį, jie nueina iki pagrindinių žemių vadovų ir Berlyno politikos ešelonų.
Dėl istorinių ryšių Kremliui labai paprasta veikti Vokietijoje. Pirma, per senas pažintis Rytų Vokietijoje, antra, per kelis dešimtmečius trukusį KGB ir „Stasi“ agentų įdirbį Vakarų Vokietijoje. Ir visa tai veikia iki šiol.
Kalbant konkrečiai apie agentų tinklo poveikį G.Schröderio aplinkoje, reikia pasakyti, kad geresnės Rusijos interesams atstovaujančių lobistų grupės niekur nerasite. Be šių žmonių projektą tektų atmesti. Nes Vakarų valstybėse reikalai taip netvarkomi.
– Išskyrus Austriją, dėl „Nord Stream 2“ protestuojama visur. Kuo šis projektas toks pavojingas Europai?
– Pirma, jis pažeidžia europietiškąją dujų direktyvą, numatančią sumažinti abipusę šalių ir įmonių, aptarnaujančių tinklą ir tiekiančių dujas, priklausomybę. Tiesa, tai taikoma tik Europos viduje veikiantiems tinklams, o „Nord Stream“ eina per Švedijos ir Danijos teritorijas.
Kalbant apie „Nord Stream“, jis iki pat Vokietijos žemyninės dalies patenka į vienas rankas. Tačiau čia svarbesnis politinis aspektas: dujotiekis tarnauja Kremliaus ir V.Putino politiniams tikslams, o būtent – suskaldyti ES. Dėl to daugiau nei 100 Europos Parlamento narių ir 22 valstybių vadovai laišku kreipėsi į ponią Merkel (Vokietijos kanclerė Angela Merkel – red. past.). Laišku prašyta tokiu klausimu neveikti pagal principą „Vokietija – visų svarbiausia“. Todėl, kad apeidama Rytų Europą transportuodama dujas, Vokietija su ES žaidžia rusiškąją ruletę.
– Kodėl?
– Todėl, kad V.Putinas įgyja galimybę suskaldyti Europą į šalis, gaunančias dujas, ir šalis, kurioms galima užsukti kranelį. Jei V.Putino netenkins politika Ukrainoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ar Baltijos šalyse, jis gali šioms valstybėms užsukti kranelį neprarasdamas didžiulių ir Kremliui itin svarbių pajamų, kurias jis gauna parduodamas dujas Vokietijai ir Austrijai.
Juk ne tik kinų, bet ir Vakarų Europos rinka Kremliui turi itin didelę svarbą. Niekur „Gazprom“ negauna tokios pelno maržos, kaip čia.
– Kai stebite Vokietijos poziciją, kokią išvadą darote?
– Paskaičiuokime drauge: už „Nord Stream“ moka „Gazprom“, o už „Gazprom“ stovi Kremlius. O Kremlius – tai Vladimiras Putinas, kuris savo šalyje slopina laisvę, panaikino spaudos laisvę, diskriminuoja homoseksualistus, kariauja Sirijoje, užpuolė Ukrainą, inicijavo programišių ataką prieš Vokietijos parlamentą, skleidžia melagingas žinias, siekia suskaldyti Europą ir paskelbė mus, Vakarus, tiesiogine to žodžio prasme savo priešu.
Neseniai vienas artimiausių V.Putino šalininkų publikavo straipsnį, kuriame putinizmą paskelbė ideologija Rusijai.
– Baltijos jūra einantys dujotiekiai suteikia Kremliui valdžią tiekiant dujas Europai. Tą supranta už Europos ribų?
– Ne. Žiūrėkite – Danija – prie „Nord Stream 2“. Ji dar nepriėmė sprendimo, ar iš viso dėl to priims sprendimą.
Vokietija ryžtingai pabrėžė šiuos planus Briuselyje. Automatiškai kyla klausimas: kaip gali tokia šalis kaip Vokietija, viena iš lyderiaujančių tautų, sudaryti sandorius su antidemokratinėmis rusiškomis struktūromis? Kaip gali Vokietijos valdžia pramoninę Vokietijos tautą padaryti priklausomą nuo rusiškų dujų ir padėtį dar labiau apsunkinti per „Nord Stream 2“? Tai kažkokia beprotybė: iš vienos pusės, kaip NATO narė Vokietija aktyviai prieštarauja Rusijos veiksmams Baltijos šalyse, iš kitos pusės, jūs į Kremliaus rankas įduodate tokį pavojingą ginklą.
