R. Lazutka: Lietuvos demografinė padėtis – simptomas, kad nėra viskas gerai

Didžiausia Lietuvos problema – emigracija, o pasakymas, kad Lietuvoje dar niekada nebuvo taip gera gyventi, yra teisingas, bet gudrus, mano ekonomistas Romas Lazutka.

 Pasak R. Lazutkos, lietuviai turėtų džiaugtis, kad šalyje nevyksta rimti politiniai konfliktai, kurie netrukdo šaliai sparčiai vystytis.  <br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasak R. Lazutkos, lietuviai turėtų džiaugtis, kad šalyje nevyksta rimti politiniai konfliktai, kurie netrukdo šaliai sparčiai vystytis.  <br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasak R. Lazutkos, lietuviai turėtų džiaugtis, kad šalyje nevyksta rimti politiniai konfliktai, kurie netrukdo šaliai sparčiai vystytis.  <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Pasak R. Lazutkos, lietuviai turėtų džiaugtis, kad šalyje nevyksta rimti politiniai konfliktai, kurie netrukdo šaliai sparčiai vystytis.  <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Pasak R. Lazutkos, lietuviai turėtų džiaugtis, kad šalyje nevyksta rimti politiniai konfliktai, kurie netrukdo šaliai sparčiai vystytis.  <br>T.Bauro nuotr.
 Pasak R. Lazutkos, lietuviai turėtų džiaugtis, kad šalyje nevyksta rimti politiniai konfliktai, kurie netrukdo šaliai sparčiai vystytis.  <br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lukas Blekaitis

Feb 16, 2019, 12:42 PM

„Pasakymas, kad lietuviai niekada taip gerai negyveno, yra teisingas, bet gudrus, kadangi visas pasaulis niekada taip gerai negyveno. Tiesiog yra ekonominė socialinė pažanga, išskyrus tam tikrus karų, suiručių laikotarpius. (...)

Bet yra skaudesnių dalykų, ypač galvojant apie ilgalaikę visuomenės raidą, tai – demografinė padėtis. (...) Tai – kaip simptomas, kad nėra viskas gerai. O didžioji dalis problemos (emigracijos. – ELTA) yra susijusi su nelygybėmis. Daliai žmonių gyventi čia yra gera ir puiku, o daliai – sunku ir nepriimtina, todėl jie yra išvažiavę ar išvažiuoja“, – Eltai sakė R. Lazutka.

Pasak jo, nors statistiniai rodikliai, lyginant su ES šalimis, atrodo gražiai, tačiau į juos įsigilinus pasirodo tikrasis vaizdas.

„Vidutiniai rodikliai nėra tokie prasti, bet kai visuomenę pjaustome tam tikrais pjūviais, tai išryškėja ir sveikatos nelygybės, ir išsilavinimo galimybių, ir vaikų kokybiško vidurinio mokymo prieinamumo ar galimybės įstoti į prestižines specialybes aukštajame moksle problemos“, – teigė ekonomistas.

Tačiau, pasak R. Lazutkos, lietuviai turėtų džiaugtis, kad šalyje nevyksta rimti politiniai konfliktai, kurie netrukdo šaliai sparčiai vystytis.

„Labai reikėtų džiaugtis, kad mes, nepaisant tų nuolatinių politikų rietenų, po Antrojo pasaulinio karo buvusio sovietmečio išėjome gana taikiai ir visą tą laikotarpį buvo pilietinė taika. Jeigu lyginame su rimtais konfliktais, kuriuos turi kitos šalys, tai reikia džiaugtis. Su tuo yra susijusi mūsų pažanga, nes, jei pažiūrėtume, kur žmonės niekada negyveno geriau nei dabar, tai būtų tose šalyse, kur nėra konfliktų su kaimynais ir šalies viduje“, – Eltai sakė R. Lazutka.

ELTA primena, kad Lietuvoje vasario pradžioje buvo kiek daugiau nei 2 mln. 792 tūkst. nuolatinių gyventojų, rodo išankstiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tai – 1934 gyventojais mažiau nei sausio pradžioje. Per metus (šių metų vasarį, palyginti su 2018 m. vasariu) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 14,5 tūkst.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat mažėja: 2015 m. šalyje buvo 2 921 920, 2016 m. – 2 888 558, 2017 m. – 2 847 900; 2018 m. pradžioje – 2 808 901 gyventojas. Šių metų pradžioje – 2 793 986.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.