„Gazprom“ vadovo A.Milerio paklusnumas Vladimirui Putinui gerai matomas ir per svarbiausius įvykius, rašo autorius.
„Kai prieš porą mėnesių buvo švenčiama dujotiekio „Turkijos srautas“ povandeninės dalies statybos pabaiga ir A.Mileriui buvo leista „paspausti mygtuką“ paskutiniams vamzdžiams pakloti, atviroje jūroje jis pirmiausia turėjo išklausyti tiesiogiai iš Kremliaus transliuojamą savo šeimininko kalbą“, – rašo Ch.Steineris.
Anot leidinio, ceremonijos dalyviams tapo aišku, kad garbė dėl šio šio dujotiekio sėkmės atitenka V.Putinui. Tuo tarpu A.Mileriui leidžiama tik apmokėti sąskaitas.
„Nuo tada, kai sovietinė dujų pramonės ministerija virto didžiausia dujų gamintoja pasaulyje, „Gazprom“ tėra Rusijos valdovų piniginė“, – rašoma publikacijoje.
„Kai 2000-aisiais metais V.Putinas tapo prezidentu, jam buvo be galo svarbu imtis ir kompanijos kontrolės. Čia ir slypi priežastis, kodėl prie dujų milžino vairo stovi A.Mileris. Besąlygiškas A.Milerio lojalumas ir ištikimumas Rusijos prezidentui yra likęs iš tų laikų, kai abu jie dirbo Sankt Peterburge, – pažymi Ch.Steineris. – V.Putinas buvo A.Milerio viršininku Sankt Peterburgo savivaldybės Ryšių su užsieniu komitete“.
2001-aisiais metais A.Mileris tapo „Gazprom“ valdybos pirmininku. Tuo metu koncernas buvo apraizgytas korupcijos, nustekentas, tiesiog giminių ir bičiulių lizdas. A.Mileris pamėgino jame įvesti tvarką. Ir jam beveik pavyko.
„Jei „Gazprom“ ir tapo šiuolaikiškesnis, Rusijos energetikos pramonėje yra ir neabejotinai efektyviau dirbančių įmonių“, – įsitikinęs žurnalistas.
A.Mileris buvo pažadėjęs padidinti „Gazprom“ kapitalizaciją iki trilijono dolerių, ir, atrodo, kad smarkiai prašovė.
Šiuo metu „Gazprom“ vertinamas 56 mlrd. dolerių (maždaug 49,4 mlrd. eurų).
„Dėl to „kalti“ amerikiečiai, – teigia straipsnio autorius. – Skalūnų dujų bumas Jungtinėse Valstijose ir naujos eksporto galimybės, atsiradusios dėl suskystintų dujų, sugriovė „Gazprom“ sėkmės modelį“.
„Kainos smuko. Ant nuospaudų koncernui lipa dar ir tai, kad Rusijoje dujas jam tenka pardavinėti pusvelčiui.
Kremlius nenori, kad Rusijos gyventojai žiemą šaltų vien dėl to, kad negali apmokėti sąskaitų už dujas. Pigiuos dujos užtikrina gyventojų paramą V.Putinui. Taigi žmonių sąskaitas už dujas realiai apmoka A.Mileris“, – pažymi Ch.Steineris.
Koncernui Gazprom“ Donaldas Trumpas grasina sankcijomis, nukreiptomis prieš Vokietijos ir Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“.
Europos Sąjungos sprendimas pakeisti dujų direktyvą, tikriausiai, taip pat gerokai sumažins projekto rentabilumą.
A.Milerį neramina ir tai, kas vyksta Rusijoje. Jo mažasis konkurentas „Novatek“, orientuodamasis į suskystintų dujų eksportą, dabar demonstruoja, kaip sėkmingai galima pardavinėti rusiškas dujas ir neturint vamzdynų.
Kompanija, kurios dydis nesiekia nė dešimtosios „Gazprom“ dalies, pernai aplenkė dujų gigantą pagal kapitalizaciją.
„Tačiau A.Mileris dar nenugalėtas. Jo valanda dar gali išmušti“, – įsitikinęs Ch.Steineris.
Ateityje Europai reikės gerokai daugiau rusiškų dujų, kad ji atsisakytų akmens anglies ar naudotų jas elektros energijos gamybai.
Investicijos į brangų dujotiekį rusams galės duoti naudos metų metus. „Bet laurus skins V.Putinas, bet ne A.Mileris“, – konstatuoja Ch.Steineris laikraštyje „Neue Zürcher Zeitung“.
Parengė Leonas Grybauskas
