Galima manyti, kad verslas nėra tikras dėl rytojaus, tačiau šiuo metu fundamentiniai rodikliai nerodo jokių priežasčių nerimui – tokias išvadas kreditų biuro „Credintifo“ specialistai padarė įvertinę daugiau nei 50 tūkstančių Lietuvoje veikiančių įmonių duomenis ir informaciją apie pradėtas bankroto bylas.
2018 metų pabaigoje, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, bankrutuojančių įmonių skaičius sumažėjo nuo 2886 iki 2297 arba 20 proc.
Vien šių metų sausį pradėtos 165 įmonių bankroto procedūros, tačiau, palyginti su 2018 metų sausiu, šis skaičius yra 28 proc. mažesnis.
Vertindama tikimybę, kad įmonė bankrutuos per 12 mėnesių, „Creditinfo“ šių metų pradžioje 67,4 proc. įmonių priskyrė žemos rizikos grupei, o 11,2 proc. – aukštos. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis atitinkamai siekė 66,9 ir 11,7 proc. Istoriškai tokia įmonių rizikos struktūra rodo, kad rinka yra sveika.
„Mūsų turimi duomenys paneigia kai kurių analitikų teiginius, kad ketvirtame ketvirtyje jau buvo pastebimi neigiami, verslo sunkumus ar net galimą nuosmukį signalizuojantys ženklai.
Apibendrinant net galėčiau pasakyti, kad praėjusių metų statistika yra gana nuobodi, be ryškesnių dramų.
Kita vertus, tam tikrų nerimo ženklų galima užčiuopti lyginant tarpusavio atsiskaitymų vėlavimo reitingą – per metus šiek tiek sumažėjo žemos rizikos įmonių ir padaugėjo vidutinės rizikos.
Be to, nereikia pamiršti, kad Lietuva yra atvira, nuo eksporto smarkiai priklausoma ekonomika, todėl pokyčiai čia beveik visuomet nulemti išorės veiksnių. Ir tie pokyčiai gali būti labai staigūs“, – sakė „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė.
Pasak jos, nerimą dėl išorėje vykstančių geopolitinių ir ekonominių pokyčių galėtų atspindėti pernai kiek sumažėjęs Lietuvos įmonių noras skolintis, tačiau ir šį faktą reikėtų vertinti su išlygomis.
„Mat skolinimosi sutarčių Lietuvos įmonės pernai sudarė netgi šiek daugiau. Sumažėjusi bendra paskolų suma rodo, kad įmonės skolinosi mažesnėmis apimtimis, ir tam priežasčių gali būti įvairių“, – pridūrė R.Ruseckaitė.
Tiesa, analizuojant atskirus sektorius, tam tikrų tendencijų kontūrus galima įžiūrėti.
„Transporto sektorius paprastai labai greitai reaguoja į fundamentinius makroekonominius pokyčius, tačiau pernai jis dar buvo orientuotas į plėtrą – skolinimosi apyvartiniam kapitalui apimtys augo 24 proc., o ilgalaikių paskolų apimtys – 42 proc.
Tuo tarpu statybos sektoriaus kreditavimo apimtys traukėsi, mažiau skolintasi tiek apyvartiniam kapitalui, tiek ilgalaikėms investicijoms. Identiškos tendencijos fiksuotos nekilnojamojo turto segmente.
Tai atitinka pačių sektoriaus žaidėjų komunikuojamą žinutę, kad rinka yra prisotinta ir augimo pikas jau pasiektas. Tiek viename, tiek kitame segmente mažėjo žemos atsiskaitymų vėlavimo rizikos bendrovių skaičius ir daugėjo vidutinės.
Tiesa, vertinant bankrotų riziką, šių verslo segmentų situacija atrodo gana stabili – šių metų pradžioje 46,4 proc. statybos įmonių ir 71,7 proc. nekilnojamojo turto bendrovių buvo priskiriamos žemos rizikos grupei – per metus šis rodiklis bemaž nepakito“, – komentavo „Creditinfo“ rizikos vertinimo vadovė.
„Creditinfo“ savo analizei pasitelkė daugiau nei 54 000 Lietuvoje registruotų įmonių duomenis.
