Didžiausi „kenkėjai“ – ES, JAV ir Ukraina.
Suskaičiuota, kad rusiškų prekių atžvilgiu 62 valstybės įvedė 159 skirtingo pobūdžio ribojimus: kvotas, techninius barjerus, sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus, muitus, sankcijas, licencijas.
Vien ES taikytos priemonės padarė 2,4 mlrd. JAV dolerių nuostolį. Antroje vietoje – JAV, kurios rusiškajam eksportui kirto 1,1 mlrd. JAV dolerių nuostoliu. Trečioji – Ukraina. Dėl priešpriešos Kijevui rusų ekonomika neteko 775 mln. JAV dolerių.
Už šio trejetuko rikiuojasi Turkija (713 mln. JAV dolerių), Indija (377 mln. JAV dolerių), Iranas (320 mln. JAV dolerių) ir Kinija (174 mln. JAV dolerių).
Kalbant apie sektorius, dėl sankcijų ir kitų eksportą ribojančių priemonių labiausiai nukentėjo metalurgija. Ši sritis negavo 4 mlrd. JAV dolerių. Jei ne užsienio partnerių ribojimai, žemės ūkis papildomai būtų gavęs 1 mlrd. JAV dolerių, chemijos pramonė – 0,6 mlrd. JAV dolerių, skelbia gazeta.ru.
Stiprus spaudimas Rusijai per sankcijas prasidėjo 2013 m. po to, kai mirė Sergejus Magnitskis. Šis asmuo buvo garsus Rusijos advokatas, kuris 2007 ir 2008 metais atskleidė 230 mln. JAV dolerių vertės mokesčių slėpimą.
Vakaruose S.Magnitskio mirtį būtent su tuo ir sieja. Magnitskio įstatymu buvo įvesti apribojimai tiems, kurie galėjo būti prisidėję prie auditoriaus mirties. Vėliau į sąrašą buvo įtraukiami visi, kurie pažeidė žmogaus teises.
Dar didesnis ekonominis spaudimas Maskvai pasijuto 2014 m. prasidėjus karui Ukrainos rytuose ir prie Rusijos prijungs Krymą. Po šių įvykių santykiai tarp Maskvos ir Kijevo suprastėjo, o ekonominiai ryšiai nutrūko: iš Ukrainos pasitraukė rusų kompanijos ir bankai, nutrūko kartu vykdyti projektai.
Be šių priežasčių JAV nubaudė Rusiją už kibernetinę ataką ir kišimąsi į šalies vadovo rinkimus. Maskvai kliuvo ir už tai, kad palaikė Sirijos vyriausybę bei sandorius su Šiaurės Korėja. Neliko nutylėta ir Skripalių byla, kai prieš metus Didžiojoje Britanijoje buvo apnuodytas buvęs dvigubas Rusijos agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija.
Dėl to, pavyzdžiui, buvo uždrausta į Rusiją įvežti prekes ir technologijas, kurias nacionalinio saugumo sumetimais kontroliuoja amerikiečiai. Į sąrašą pateko povandeniniai aparatai, kai kurios dujų turbinos.
Rusijai taikomų sankcijų sąrašas nuolat plečiamas. Rusijos vyriausybė tai aiškina tuo, kad jau įvesti ribojimai neduoda norimo efekto, todėl reikia imtis kažko naujo. Pabrėžiama, kad Rusijos ekonomika greitai prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų.
Tiek JAV, tiek ES pasirengusios artimiausiu metu Rusijai įvesti naujus ribojimus. JAV senatoriai paruošė įstatymo projektą, kuriuo numatoma blokuoti rusiškų finansų institucijų aktyvus ir operacijas, kurios leistų Rusijos vyriausybei kištis į demokratinius procesus ar rinkimus kitose valstybėse.
Kitu įstatymo projektu taikomi ribojimai rusiškajam energetiniam sektoriui. Tikėtinos ir sankcijos laivų statybos sričiai.
Naujas priemones prieš Rusiją ruošia ir ES.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas pavadino reketu ir bandymu nesąžiningomis priemonėmis, nesąžininga konkurencija išstumti konkuruojančias rusiškas kompanijas iš rinkos ir taip išvalyti kelią amerikietiškam verslui ir amerikietiškai produkcijai.
Rusų premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad antirusiškos sankcijos gerokai apsunkins šalies vystymąsi, tačiau stipriai jai nepakenks.
Rusija Vakarams taip pat davė atsaką ir pernai įvedė septynias atsakomąsias priemones.
