Rusijoje degtinės butelis negali kainuoti mažiau negu 215 rublių (2,9 euro).
Už brendį tenka pakloti nuo 307 rublių (4,13 euro), putojantį vyną – 164 rublius (2,2 euro).
O neseniai Nacionalinė salyklo, mielių ir nealkoholinio alaus gamintojų asociacija pasiūlė į šį sąrašą įtraukti ir alų.
Abejonės dėl kokybės
Aludarystės specialistai apskaičiavo, kiek reikia investuoti norint išvirti puslitrį kokybės reikalavimus atitinkančio alaus.
Paaiškėjo, kad kaina turi būti ne mažesnė negu 35 rubliai (47 euro centai). Tačiau dabar šio gėrimo butelį galima įsigyti ir už 30 rublių (40 euro centų).
„Tokia kaina kelia abejonių dėl alaus kokybės ir legalumo“, – tvirtinama asociacijos parengtuose dokumentuose. Šios organizacijos teigimu, pastaruoju metu apie dešimtadalį Rusijoje parduodamo alaus yra atgabentas nelegaliai, suklastotas arba nekokybiškas.
Tai patvirtino ir Federalinė antimonopolinė tarnyba – jos teigimu, rinką užplūdo pigus alus, kuris neatitinka šiam gėrimui keliamų reikalavimų. Tačiau pirkėjai jį šluoja dėl kainos.
Ministerija dar spyriojasi
Finansų ministerija nepuolė džiaugtis tokiu pasiūlymu. Viceministras Ilja Truninas paaiškino, jog nustatyti minimalią alaus kainą galima, bet tik tuo atveju, jeigu tai bus susiję su ketinimais apriboti alkoholio vartojimą.
Vis dėlto greičiausiai tokia tvarka gali būti įvesta. Mat minimalios kainos šalininkai turi itin stiprią sąjungininkę – Sveikatos apsaugos ministeriją.
Pastaroji aktyviai prastūminėja kone visus įstatymus, kuriais siekiama pažaboti alkoholinių gėrimų pasiūlą ir vartojimą.
Rinkos milžinai nesutinka
Stambiausi Rusijos aludariai nesutinka, kad būtų nustatyta mažiausia įmanoma jų produkcijos kaina.
Kompanijos „InBev Efes“ teisės reikalų direktorius Orazas Durdijevas tvirtino, kad tokios priemonės neveiksmingos sektoriuje, kuriame nelegalios rinkos įtaka nėra didelė.
Su alumi, pasak jo, būtent taip ir yra.
Jį palaikė ir bendrovės „Baltika“ viceprezidentas Aleksejus Kendrinas: „Mažiausia kaina dar neužtikrina, kad lentynose bus vien kokybiška produkcija, už kurią sumokėtas akcizo mokestis.“
Anot jo, dar nė vienoje pasaulio valstybėje mėginimai nustatinėti minimalias alaus kainas nebuvo sėkmingi. O įrodymų, kad tai padės mažinti alkoholio vartojimą, apskritai nėra.
Importas pasistiebė
Kita vertus, alaus paklausa Rusijoje menksta dėl mažėjančios gyventojų perkamosios galios. O turtinę nelygybę atspindi tai, kad šalyje vis daugiau išgeriama brangaus importinio alaus, kuris įperkamas tik pasiturintiems.
Federalinės muitų tarnybos duomenimis, 2017 m. (pernykščių rezultatų dar nėra), palyginti su 2016-aisiais, alaus importas pagal kiekį išaugo 50 proc., o pagal vertę – net 54 proc.
Maždaug trečdalis importuojamo alaus atgabenama iš Vokietijos, jos gamintojai 2017 m. pardavimo Rusijoje apimtį beveik padvigubino.
Smarkiai išaugo ir importas iš Čekijos bei Belgijos.
Prekybos centruose užsieninio alaus kaina prasideda nuo 200 rublių (2,69 euro) už puslitrį. Tiesa, neretai jis išparduodamas pigiau, kai skelbiamos akcijos.
Tiesa, importuojamam alui tenka menka rinkos dalis – 2017 metais ji sudarė 2,8 proc., o pernai išaugo iki 3,7 proc. Ūgtelėjo ir šalyje gaminamo vadinamojo „craft“ alaus pardavimas.
Vis dėlto didžiausia rinkos dalis tenka pigiam alui, kurio puslitris kainuoja iki 50–60 rublių (67–81 euro cento).
Jei bus įvesta minimali kaina, būtent tokio gėrimo pirkėjai tai pajus skaudžiausiai.
