Jurgita Navikienė. Darbuotojas dirba sekmadienį? Jums kai ką reikia žinoti

Nors naujojo Darbo kodekso rengėjai ir turėjo tikslą padėti darbdaviams lanksčiau organizuoti darbuotojų darbo laiką, prieš kelerius metus įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, dažnas darbdavys vis dar kelia klausimus, ką daryti su sekmadieniais dirbančiais darbuotojais – ar yra apribojimų organizuojant darbą sekmadienį ir kaip jį apmokėti?

Pasak J.Navikienės, nustačius aiškias taisykles, visi būna laimingesni – ir darbdavys ir darbuotojai.<br> Organizatorių nuotr. 
Pasak J.Navikienės, nustačius aiškias taisykles, visi būna laimingesni – ir darbdavys ir darbuotojai.<br> Organizatorių nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 17, 2019, 10:21 AM

Kol kas nėra surinktų statistinių duomenų, kokia dalis Lietuvoje veikiančių privačių ir valstybinių bei savivaldybės įmonių, įstaigų darbuotojų dirba sekmadieniais, tačiau dalį jų galime lengvai paminėti – tai prekybos centrai, degalinės, viešbučiai, gamyklos, kuriose darbas vyksta nepertraukiamu režimu, ligoninės, globos namai, gaisrinės ir kt. 

Darbo dienos nustatymas sekmadienį

Darbo kodeksas teigia, jog bendra poilsio diena yra sekmadienis. Taip pat yra pasakyta, kad skyrimas dirbti poilsio dieną galimas tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus, kai yra taikoma suminė darbo laiko apskaita arba tai numatyta kolektyvinėje darbo sutartyje.

Išeitų, kad tik suminę darbo laiko apskaitą taikančios įmonės drąsiai gali numatyti darbo grafike darbuotojui darbo dieną sekmadienį, mokėdamos už ją kaip už įprastinį darbo laiką, t. y. viengubu tarifu.

Teisininkai teigia, kad privačiose ir viešojo sektoriaus įmonėse darbas sekmadienį galėtų būti organizuojamas ir netaikant suminės darbo laiko apskaitos, jeigu darbuotojui iš anksto yra sudaromas grafikas, nustatant dirbti sekmadienį. 

Taigi, ką saugiausia patarti darbdaviams, kai iki šiol nėra tvirtai paaiškinta, kaip reikėtų organizuoti darbą sekmadienį – taikyti suminę darbo laiko apskaitos režimą ar ne?

Atsakymas paprastas – taikant suminę darbo laiko apskaitą būtų saugiausia darbą organizuoti sekmadienį pagal grafiką, nes tai yra aiškiai nurodyta Darbo kodekse.

Visais kitais atvejais, norint išvengti dvigubo apmokėjimo grėsmės, reikėtų pasitarti su valstybinės darbo inspekcijos specialistais, kokį režimą darbuotojui geriausia nustatyti dėl jo darbo sekmadienį.

Suminė darbo laiko apskaita – ar tikrai sudėtinga ją taikyti?

Jeigu vis dėlto pasirinkote taikyti suminę darbo laiko apskaitą, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia reikės gauti darbo tarybos ar profesinės sąjungos pritarimą. Jeigu tokio organo jūsų įmonėje ar įstaigoje nėra, tuomet suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įprastai įforminamas vadovo įsakymu ar kitu lokaliu teisės aktu.

Dėl praktinės šio reikalo pusės, reikėtų pabrėžti, kad taikant suminę darbo laiko apskaitą ir neturint bent elementarios tvarkos, kaip ji yra taikoma jūsų įmonės darbuotojams, stipriai rizikuojate dėl kelių priežasčių – yra potenciali grėsmė kilti darbo ginčui, įmonės akcininkams, vadovybei gali kilti abejonių „Ką ten buhalteris priskaičiavo, nes labai svyruoja darbo užmokesčio fondas.“

Ką nustatyti suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarkoje?

Dažnai įmonių ir įstaigų atsakingi asmenys mano, kad bet kokia įmonės tvarka turi būti solidi – segtuvas ar bent jau ne viena dešimtis puslapių instrukcijų.

Tačiau greitėjant gyvenimo tempui ir siekiant supaprastinti įmonėse ir įstaigose vykstančius procesus bei jų reglamentavimą, šiuo atveju galima patarti būti lakoniškiems, nes ilgas tvarkos aprašymas nebūtinai bus geriausias pasirinkimas – svarbiausia nustatyti pagrindines taisykles dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo jūsų įmonėje ar įstaigoje.

Taisyklės dėl suminės darbo apskaitos galėtų būti tokios:

Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinio laikotarpio trukmė gali būti nuo vieno iki trijų mėnesių. Išimtiniais atvejais, pvz., kelių, geležinkelių transporte, žemės ūkyje, energetikos sektoriuje LR Vyriausybės nutarimu yra numatyta galimybė šį laikotarpį pailginti iki vienerių metų;

Kaip skaičiuoti darbo užmokestį kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį? Galima mokėti pastovų darbo užmokestį, neatsižvelgiant į faktiškai dirbtų valandų skaičių, tačiau nustatyto ir faktiškai dirbto laiko balansą suvedant per visa apskaitinį laikotarpį – jo paskutinį mėnesį.

Arba visgi apmokėti už kiekvieną dirbtą valandą, tačiau dėl šios priežasties darbo užmokesčio fondas labiau svyruoja;

Kaip suteikiamos „sumininkui“ (darbuotojui, kuriam atlyginimas skaičiuojamas pagal suminę darbo apskaitą) kasmetinės atostogos – darbo dienomis ar savaitėmis?

Lyg ir atrodytų, jog tokiu atveju dažniau yra tinkamas atostogų suteikimo savaitėmis pasirinkimas, tačiau kartais problematiška jį taikyti, nes tuomet neįmanoma skaidyti atostogų po kelias dienas. Turėkite omenyje, kad „sumininkui” nėra draudžiama nustatyti atostogas, suteikiamas darbo dienomis – svarbiausia apie tai susitarti su darbuotoju.

Taisyklių sąrašą būtų galima tęsti toliau ir tai reikėtų daryti tiek, kiek norisi konkrečiai reglamentuoti suminę darbo laiko apskaitą. Praktika rodo, kad nustačius aiškias taisykles, visi būna laimingesni – ir darbdavys ir darbuotojai, nes nebelieka terpės interpretacijoms.

Beje, taip pat noriu priminti, jog su suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarka reikėtų supažindinti darbuotojus, kuriems ji yra taikoma, ir geriausia tai įforminti darbuotojo parašu.

Jurgita Navikienė, mokymų įmonės „Count Line“ lektorė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.