Anot jo, Jungtinė Karalystė (JK) yra ketvirta pagal dydį automobilių gamintoja ES, o po „Brexit“ dalis įmonių galimai išsikels į kitas ES šalis. Šia galimybe turėtų pasinaudoti ir Lietuva.
Jam pritarė ir ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, kuris pažymėjo, kad lietuviai kuo puikiausiai galėtų gaminti jei ne pačius automobilius, tai bent jų komponentus.
Gamintojai traukiasi
V.Adomaičio teigimu, „Brexit“ trikdžiai sukuria netikrumus ir rizikas, kurios sukels papildomus kaštus automobilių gamybos pramonei. „Automobilių rinka yra tokia konkurencinga, kad maži trikdžiai gali gyvybingus rodiklius paversti negyvybingais. Taigi pramonė, kuri veikia JK, kelsis į Europą“, – aiškino V.Adomaitis.
Jo teigimu, jau iškart po referendumo dėl „Brexit“ buvo matoma, kad automobilių gamybos apimtys JK po truputį traukiasi, o kai kurie gamintojai jau dabar keliasi į kitas šalis.
V.Adomaitis vardijo, kad neseniai automobilių gamintojas „Nissan“ pareiškė, kad dalį savo gamybos iš JK ruošiasi perkelti į Japoniją. Kitas automobilių gamintojas – BMW – taip pat paskelbė, kad svarsto apie visos produktų gamos perkėlimą iš JK į kitas ES šalis. Apie komplikuotą situaciją toliau dirbti JK pareiškė ir „Toyota“.
Galiausiai, VšĮ „Versli Lietuva“ verslo aplinkos gerinimo vadovo teigimu, britų automobilių gamintoja „Land Rover“ nusprendė, kad visureigio „Discover“ gamyba bus perkelta į Slovakiją.
Reikalingas bendras darbas
Apie tokią galimybę konferencijoje kalbėjo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, kuris teigė, kad Lietuvą mato kaip „mini Kiniją Europos Sąjungoje“.
„Dažnai būnu Europos Komisijoje ir matau, kad visa pramonė slenka iš Vakarų į Rytus. Kalbu apie automobilių pramonę. Matau globalią tendenciją, didžiausia tikimybė yra pritraukti į Europą tuos gamintojus, kurie yra JK. Tai yra šansas Lietuvai, jei ne gaminti pačius automobilius, tai bent jau jų komponentus“, – sakė jis.
V.Adomaitis pridūrė, kad tam visų pirma reikėtų bendro verslo ir valdžios darbo pritraukiant naujas įmones į Lietuvą.
„Jeigu du iš trijų automobilių turės Lietuvoje pagamintus komponentus, ši pramonė šalyje bus viena iš lyderių. Ko mums reikia? Lietuvos bankas ir „Investuok Lietuvoje“ pamatė, kad reikia žiūrėti, kokia yra finansines paslaugas teikiančių įmonių kūrimosi aplinka.
Pernai Lietuva buvo antra ES pagal naujai išduotų elektroninių pinigų įstaigų licencijų skaičių. Tai yra puikus pavyzdys, kaip verslas dirba kartu su valstybės institucijomis ir sukuria palankią reguliavimo aplinką naujoms paslaugoms atsirasti Lietuvoje. Verslas su valdžia turi dinamiškai reaguoti į rinkos pokyčius“, – svarstė V.Adomaitis.
