Budistiniu atogrąžų rojumi vadinamas Mianmaras padarė didžiulį šuolį nuo diktatūros iki demokratijos.
Nenuostabu, kad didžiosiose Europos valstybėse kelionių organizatoriai nuolatos reklamuoja skrydžius į šią šalį.
Tūkstantį eurų kainuoja atostogų savaitė, įskaitant ir patį skrydį. Į šią sumą įeina apgyvendinimas didžiausio Mianmaro miesto Rangūno pirmos klasės viešbutyje „Sedona“ su plaukimo baseinu ir sodu. Tačiau gražu čia tiktai turistams.
Sąlygos – nepavydėtinos
Nuo šio prabangaus viešbučio 17 kilometrų nutolusi Aye Thidos ir Thinzar Lin (vardai pakeisti) darbo vieta. Šios 21-erių moterys dirba Kinijos bendrovės „Fu Yen“ tekstilės fabrike.
Šios įmonės produkcija keliauja į Europą, pavyzdžiui, į Vokietijoje bei kitose šalyse veikiančius prekybos tinklus „Aldi“ ir „Lidl“.
Pastaruoju metu moterys siuva vaikiškus sportinius kostiumus, paženklintus „Aldi“ prekės ženklu „Pocopiano“.
Jų darbo sąlygos siaubingos. Nėra laiko atsigerti, kiekvienas apsilankymas tualete kontroliuojamas.
„Turime įvykdyti nustatytus reikalavimus ir dėl to nuolatos patiriame įtampą“, – pasakojo Thinzar Lin.
Abi darbininkės išmaniuoju telefonu su įjungta vaizdo kamera kalbėjosi su Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ korespondentu.
„Kol dar nebuvo įkurta vietos profsąjungos grupė, meistrai siuvėjas įžeidinėjo ir mušė“, – sakė Aye Thida. Dabar darbuotojos mušamos rečiau, bet įžeidinėjimai nesiliovė ir jų nesumažėjo.
Užsakovai – iš Europos
Pagrindinis darbo užmokestis šiame fabrike siekia 85 eurus per mėnesį.
Todėl akivaizdu, kad žemų kainų Vokietijoje bei kitose ES valstybėse ištakos yra čia, Mianmare.
Nuo to laiko, kai 2013 metų gegužę ES panaikino sankcijas ilgai kariškių valdomai šaliai, Mianmaras tapo nauja pigios pasaulio tekstilės dirbtuve.
Vien Švedijos mados pramonės milžinas „H &M“ dirba su 40 Mianmaro tiekėjų. Vokietijos prekybos tinklui „Lidl“ jų darbuojasi apie dvi dešimtis.
Kai po penkiolikos namų arešto sąlygomis praleistų metų į laisvę išėjo opozicijos lyderė bei Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Kuu Kyi, tai tapo puikia reklama visai valstybei.
„Made in Myanmar“ nuo to laiko tapo prekės ženklu, kurį mielai naudojo mažmenininkai, kad taptų šios pasakos dalimi.
Panaikinus anksčiau taikytus muitus valstybės eksportas į Europos Sąjungos šalis padidėjo nuo 535 mln. eurų 2015-aisiais iki 2,3 mlrd. eurų praėjusiais metais. Net 1,7 mlrd. eurų – tekstilės sektoriaus indėlis.
Kas mėnesį tenka skolintis
Europiečiai čia ieškojo ne tiktai gamintojų, bet ir skyrė lėšų įvairiems projektams.
Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo draugija kartu su vietos pramonės asociacijomis nukreipė keletą milijonų eurų programai „Smart Myanmar“.
Bet investicijos darbininkams mažai pagelbėjo. „Fu Yen“ tekstilės fabrike darbuotojoms per šešių mėnesių bandomąjį laikotarpį kas dieną mokama 2700–3600 kijatų – po 1,5–2 eurus.
Net ir turinčios nuolatinę darbo vietą bei gaunančios pastovius atlyginimus moterys mėnesio pabaigoje dažnai skolinasi, kad galėtų pragyventi.
Šiame fabrike, kurio bendraturtis yra Kinijos pilietis, dirba 1,4 tūkst. žmonių. Jo vadovybė į klausimus apie sunkias darbo sąlygas, suprantama, neatsakė.
Prieš darbą – nėštumo testai
Nikolajaus Houmanno Mortenseno teigimu, Mianmaras yra pagrindinė rinka Europos bendrovėms, ieškančioms itin žemų kainų. Šis vyras dirba Danijos tiriamosios žurnalistikos centre „DanWatch“, kurio specializacija – žmogaus teisės.
Kartu su žurnalų „Myanmar Now“ ir „Frontier Myanmar“ redaktoriais jis apklausė dešimtis vietos darbininkų.
N.H.Mortensenui streikuojančios siuvėjos pasakojo, kaip praėjusį spalį smogikų grupės pasitiko jas su geležiniais strypais prie bendrovės „Fu Yen“ fabriko.
Darbininkės „DanWatch“ pranešė apie privalomus nėštumo testus prieš priimant į darbą. Tai būtų ne tik tarptautinių darbo teisės konvencijų, bet ir Mianmaro konstitucijos pažeidimas.
Ar gali ką nors padaryti europiečiai, ypač bendrovės, kurios rūpinasi savo įvaizdžiu ir prisistato kaip socialiai atsakingos? Jos bando. Neseniai paaiškėjo, kad kompanijai „Adidas“ sportinius drabužius, avalynę ir inventorių gaminanti Mianmaro įmonė atleido profsąjungos narius.
„Adidas“ pareikalavo sugrąžinti juos į darbą. Bet daugiau nieko nuveikti negalėjo.
Svarbiausia – planas
„DanWatch“ tyrimas atskleidė, kad prekybos tinklai „Aldi“ ir „Lidl“ mažai susiję su tuo, kas dedasi jų tiekėjo „Fu Yuen“ valdose.
„Po praėjusio rudens pokalbių fabriko vadybininkai ir darbuotojai priėmė sprendimą, kuris tenkino visus“, – teigė „Lidl“ atstovas.
Anot jo, kaltinimas dėl nesumokėtų viršvalandžių nepasitvirtino patikrinus dokumentus. Esą fabrikas netgi moka papildomas premijas.
Nepriimtini nėštumo testai, kaip nurodė „Aldi“, susiję su vietos ligoninėje atliekamu sveikatos tikrinimu, tačiau informacija apie juos negali būti perduodama gamyklos vadovybei.
Bet jai to ir nereikia. Kaip pasakojo Thinzar Lin ir Aye Thida, sunegalavusios darbuotojos tuojau pat privalo skubėti į įmonėje esantį sergančiųjų kambarį. „Ten pirmiausia tenka nedelsiant atlikti nėštumo testą“, – sakė Aye Thida.
Po to duodama antibiotikų, kad būtų įvykdytas planas, o Europos užsakovai liktų patenkinti. („Der Spiegel“, LR)
