Tai pavyko padaryti tik iš antro karto – pasipriešinus penkioms šalims (tarp jų – Lietuvai) paketas grąžintas tobulinti.
Susisiekimo ministras R.Masiulis tai pavadino viena pergale ilgame kare, nes siekiama, kad svarstymą perimtų jau kitos kadencijos EP.
Tiesa, vakar europarlamentarai dokumentui pritarė, nors jį dar derins su Europos Komisija.
Mūsų šalies valdžia virkauja, kad priėmus tokį dokumentą Lietuvos bendrasis vidaus produktas sumenktų net 6 procentais.
Premjeras S.Skvernelis aiškino, kad taip siekiama išstumti mūsų vežėjus iš konkurencinės kovos, o biudžetas dėl to netektų milžiniškų pajamų.
Tiesos tokiuose žodžiuose yra, nes netoli tūkstančio krovinių gabenimo įmonių, dešimtys tūkstančių vilkikų, zujančių po visą Europą ir net už jos ribų, mūsų ekonomikai tikrai labai svarbūs. Tik ar tikrai tas Mobilumo paketas reikštų šio verslo pakasynas?
Dalis šiame projekte numatytų naujovių nepriimtinos net patiems vairuotojams – pavyzdžiui, įpareigojimas kas kažkiek laiko nakvoti ne vilkiko kabinoje, o viešbutyje.
Pirmiausia, toli gražu ne visur sukurta infrastruktūra, kad sunkvežimį po langais pasistatęs žmogus galėtų ramiai išsimiegoti bent motelio lovoje. Antra, vairuotojai yra atsakingi už gabenamus krovinius, todėl jie patys labiau linkę būti šalia jų. Be to, šiuolaikiniuose vilkikuose pakanka vietos ir poilsiui.
Užtat prievolė kas keturias savaites grąžinti sunkvežimį į jo registravimo šalį vairuotojams tikrai palanki, nes dabar dažnai jiems be pertraukų tenka dirbti po pusantro mėnesio. Įmonių savininkams, aišku, tai reikštų didesnes išlaidas ar bent daugiau pastangų planuojant maršrutus, derinant su krovinių savininkais.
Vis dėlto pastariesiems daugiausia nerimo kelia užmojai dėl atsiskaitymų.
Antai Prancūzijoje važiuojančiam vairuotojui turėtų būti mokamas šioje šalyje įprastas atlyginimas, Vokietijoje – vokiškas.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovų teigimu, tai yra ne socialinių garantijų įtvirtinimas, o mėginimas išstumti lietuvius iš konkurencinės kovos. Iš dalies jie teisūs, nes, tarkime, tie patys vokiečiai sunkiai gali sąnaudomis varžytis su Lietuvos bendrovėmis, jei išlaidos algoms yra daug didesnės.
Bet nereikia pamiršti, kad mūsiškiams mokamas tik vos didesnis už minimalų atlyginimas. O likusią dalį (anot „Linavos“ vadovų, vairuotojai per mėnesį į rankas uždirba net iki 1,5–2 tūkst. eurų) sudaro jokiais socialiniais mokesčiais neapmokestinami dienpinigiai.
„Ministre, jei jau taip teatrališkai rūpinatės transporto įmonių pelnais ir nacionaliniu biudžetu (man jis taip pat labai rūpi), tai papildomas klausimas – kiek jį papildo mokesčiai nuo minimalių vairuotojų atlyginimų? Padėsiu jums: minimaliai“, – atvirame laiške R.Masiuliui išrėžė europarlamentarė V.Blinkevičiūtė.
Į tokį iškreiptą atsiskaitymo būdą dėmesį atkreipė ir Seimo narė A.Maldeikienė, apie tai jau seniai kalba ir kiti ekonomistai. Mat gaudami minimalias socialines garantijas vairuotojai ateityje gali tikėtis tik mažiausios pensijos.
Anot „Linavos“ vadovų, dienpinigiai egzistuoja ir kitose šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje. Tačiau tai, kad panaši tvarka yra buvusiose socialistinio bloko valstybėse, dar nereiškia, kad ji yra civilizuota.
Todėl senųjų ES narių noras keisti padėtį yra suprantamas, nors mūsiškiams vežėjams prievolė mokėti vokiškus ar itališkus atlyginimus kai kuriais atvejais iš tiesų gali būti per sunki.
Kita vertus, patys vairuotojai neretai užsimena apie įvairius atskaitymus už viršytą kilometražą ar apgadintą krovinį. Esą kai kuriais atvejais tokie mokėjimai vykdomi pusiau legaliai.
Negana to, dažnai mūsų įmonių savininkai su lietuviais elgiasi paprastai: nenorite – nedirbkite, apstu ukrainiečių ar baltarusių, kuriems pinigų reikia čia ir dabar. Todėl jau apie du penktadalius vietų prie vairo yra užėmę darbuotojai iš trečiųjų šalių.
Solidumo mūsų įmonėms neprideda ir pasakojimai apie iš Rytų atsigabentus pigesnius degalus, kurie perpilami į vilkikus, vykstančius į Vakarų pusę.
Regis, ir ta pati „Linava“ galėtų prasišluoti savo kieme. Ilgai jai vadovavęs A.Kondrusevičius iš prezidento posto pasitraukė sulaukęs kaltinimų dėl lėšų švaistymo ir savo bendrovės protegavimo. Asociacijos kongresuose dažnai nepavyksta iš karto išsirinkti valdžios, rinkimus lydi skandalai, nes pretendentų į postus nuolat būna per daug.
Galbūt asociacijos ir mūsų valdžios atstovai ne be pagrindo baiminasi, kad toks Mobilumo paketas, koks parengtas iki šiol, tikrai kirstų nemenką smūgį šalies transporto verslui. Tačiau anksčiau ar vėliau panašus teisės aktas, matyt, vis viena bus priimtas, nes ES senbuviai tikrai nesitaikstys su jų valstybių pritaikytomis lengvatomis besinaudojančiais naujokais.
O kol dabartiniai ar būsimi europarlamentarai rengsis tolesniems mūšiams, Lietuvos vežėjai turi laiko bent pamažu prisitaikyti prie civilizuotų žaidimo taisyklių.
