Vyriausybei pirmadienį priimant sprendimą kreiptis į prokurorus dėl finansų priežiūros institucijų darbo per krizę įvertinimo, pasitarime nedalyvavo penki iš 15-kos ministrų, o finansų ministras Vilnius Šapoka nusišalino.
Premjero Sauliaus Skvernelio atstovas Tomas Beržinskas BNS sakė, kad visi kiti pasitarime dalyvavę ministrai balsavo už kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą.
V. Šapoka nusišalino, nes yra dirbęs Lietuvos banke, BNS patvirtino ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Vyriausybės pasitarime dėl ligos nedalyvavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, atostogaujantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Rumunijoje viešintis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Liuksemburge dalyvaujantis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis – pastarojo darbotvarkėje nurodyta, kad jis planavo dalyvauti pasitarime.
V. Šapoka nuo 2009-ųjų gruodžio vadovavo tuometinei Vertybinių popierių komisijai, kuri buvo viena iš finansų rinkos priežiūros institucijų. Finansų rinkos priežiūrą nuo 2012-ųjų pradžios konsolidavus Lietuvos banke, V. Šapoka tapo Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi – juo dirbo iki 2016-ųjų liepos pabaigos.
2016-ųjų pabaigoje suformavus S. Skvernelio Vyriausybę, V. Šapoka tapo finansų ministru.
Premjero teigimu, į Generalinę prokuratūrą yra kreipiamasi dėl dviejų klausimų.
„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: dėl valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą ar atliko tinkamai savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose
Antras punktas - kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių", - po pasitarimo sakė premjeras.
„Galiu užtikrinti, kad su teisėsauga bendradarbiausime, neturime ko slėpti: informaciją esame pateikę parlamentinio tyrimo komisijai. Jei bus pareikalauta, ją pateiksime ir Generalinei prokuratūrai. Savo atsakymus į parlamentinio tyrimo metu iškilusius klausimus dėl Vilibor skelbėme viešai. Lietuvos banko pozicija nesikeičia, – mūsų nuomone, Vilibor pokyčius lėmė ekonominės priežastys“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Dėl tuo metu pakilusių palūkanų paskolų gavėjai mokėjo daugiau, o indėlininkai gavo didesnes palūkanas už indėlius“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
Prieš dvi savaites S. Jakeliūnas surengė spaudos konferenciją, kurioje perskaitė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko laišką LB darbuotojams ir susitikimo su jais videoįrašą, kuriuose V. Vasiliauskas menkinamai atsiliepia apie BFK atliekamą krizės tyrimą.
Be to, S. Jakeliūnas teigė, kad LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 metais LB buvo parengęs pažymą šiuo klausimu. Ją LB paviešino po S. Jakeliūno spaudos konferencijos.
V. Vasiliauskas sakė, kad Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su komisija ir teikė informaciją. Tuo metu V. Vasiliausko retorika, kurią kritikavo Seimo BFK pirmininkas, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, tebuvo jo nuomonė. LB taip pat teigia, kad 2012 metais parengtoje pažymoje dėl paskolų kainodaros trūkumų įvardyti permokėjimai skaičiuoti tik teoriškai, remiantis daugybe prielaidų.
Praėjusią savaitę S. Jakeliūnas Vyriausybės uždarame pasitarime pristatė situaciją dėl parlamentiniame krizės tyrime renkamos informacijos.
BFK atliekamą tyrimą buvo planuojama baigti iki šių metų balandžio vidurio. Seimas pritarė BFK siūlymui, kad krizės tyrimo išvadų pateikimas būtų nukeltas iki spalio pabaigos.
Kornelija Mykolaitytė
