Viešasis sektorius: trijų profesijų atstovų itin stinga – pasakė, kur juos graibsto

Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į pastaraisiais metais švietimo ir sveikatos sistemose įgyvendinamas reformas, optimizuojamas valstybės tarnybos funkcijas, parengė viešojo sektoriaus tendencijų apžvalgą. Apžvalgoje pristatomi dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičiaus pokyčiai, įsidarbinimo viešajame sektoriuje galimybės, taip pat nagrinėjamas Užimtumo tarnyboje darbo ieškojusių asmenų, kurių paskutinė darbovietė buvo viešojo sektoriaus įstaigos, portretas ir įsidarbinimo rodikliai.

Dažniausiai ieškota slaugytojų ir jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, lopšelių-darželių auklėtojų, taip pat įvairių dalykų mokytojų. <br>V.Balkūno nuotr.
Dažniausiai ieškota slaugytojų ir jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, lopšelių-darželių auklėtojų, taip pat įvairių dalykų mokytojų. <br>V.Balkūno nuotr.
Dažniausiai ieškota slaugytojų ir jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, lopšelių-darželių auklėtojų, taip pat įvairių dalykų mokytojų. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dažniausiai ieškota slaugytojų ir jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, lopšelių-darželių auklėtojų, taip pat įvairių dalykų mokytojų. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dažniausiai ieškota slaugytojų ir jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, lopšelių-darželių auklėtojų, taip pat įvairių dalykų mokytojų. <br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai ieškota slaugytojų ir jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, lopšelių-darželių auklėtojų, taip pat įvairių dalykų mokytojų. <br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 10, 2019, 12:32 PM, atnaujinta May 10, 2019, 12:39 PM

Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje šalyje buvo 1 374,7 tūkst. užimtų gyventojų. 27 proc. visų užimtųjų (373,5 tūkst.) dirbo viešajame sektoriuje – 10,3 tūkst. mažiau nei ankstesniais metais. Šiems pokyčiams įtakos turėjo įgyvendinamos švietimo ir sveikatos sistemų reformos, optimizuojamos valstybės tarnybos funkcijos.

Viešajame sektoriuje dirbo 53 tūkst. valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų. Jie sudarė 3,8 proc. visų užimtų Lietuvos gyventojų ir 14,2 proc. viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų. 2018 m. valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo 3,2 proc., didžiausias mažėjimas fiksuotas Vyriausybės reguliavimo srityje.

Daugiausia viešojo sektoriaus darbuotojų dirbo švietimo srityje, taip pat tik viešajam sektoriui būdingose viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklose. 68 proc. visų viešojo sektoriaus darbuotojų – aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovai, priskiriami 1–4 profesijų grupėms.

Labiausiai trūksta pedagogų, slaugytojų, socialinių darbuotojų

2018 m. Užimtumo tarnybos registre darbdaviai pateikė 228,4 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 16,5 tūkst. (7,2 proc.) registravo viešojo sektoriaus subjektai. Trys iš keturių viešojo sektoriaus pateiktų pasiūlymų buvo skirti neterminuotam darbui.

Dažniausiai ieškota slaugytojų ir jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, lopšelių-darželių auklėtojų, taip pat įvairių dalykų mokytojų. Didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo pradinio ugdymo, anglų kalbos, lietuvių kalbos, matematikos mokytojai.

Išanalizavus darbo jėgos paklausą viešajame sektoriuje pagal šalies savivaldybes, pastebėta, kad didesnę dalį viešasis sektorius sudarė mažose savivaldybėse, kur veikiančių įmonių skaičius nedidelis, nėra išvystyta pramonė. Praėjusiais metais Neringos savivaldybėje net 43 proc. visų registruotų darbo pasiūlymų sudarė viešojo sektoriaus įstaigų pasiūlymai. Dvigubai didesnė nei vidutinė šalyje darbo jėgos paklausa užfiksuota Rietavo, Varėnos, Kalvarijos ir Skuodo savivaldybėse. Mažiausias galimybes įsidarbinti viešajame sektoriuje turėjo gyvenantieji Alytaus rajone, Pagėgiuose, Panevėžio rajone, Druskininkuose, Kupiškio, Širvintų, Lazdijų rajonuose.

Užimtumo tarnyboje registravosi 16,3 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų

Pernai į Užimtumo tarnybą kreipėsi 253,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų – 16,3 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų (6,4 proc. visų bedarbių). Tipinis darbo ieškantis asmuo, dirbęs viešajame sektoriuje – vyresnio amžiaus moteris.

Pastebima, kad 68 proc. viešajame sektoriuje dirbančių asmenų užima aukštojo išsilavinimo reikalaujančias darbo vietas, o tarp darbo netekusių asmenų tik 28 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pertvarkant viešąjį sektorių pirmiausia atleidžiami žemiausią kvalifikaciją turintys darbuotojai.

1,3 tūkst. dirbusiųjų įgijo kitą profesiją

Derindama darbo rinkos pasiūlą ir paklausą, Užimtumo tarnyba organizuoja profesinį mokymą – praėjusiais metais mokymosi parama pasinaudojo ir pagal įvairias profesinio mokymo programas pradėjo mokytis 16,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Iš visų dalyvavusių profesiniame mokyme – 1,3 tūkst. buvusių viešojo sektoriaus darbuotojų.

Viešajame sektoriuje dirbę asmenys rinkosi mokytis darbo rinkoje paklausių profesijų, kurios leistų įsidarbinti ir viešajame, ir privačiame sektoriuje. Tarp dažniausiai pasirinktų mokymo programų – įvairių kategorijų darbuotojų, slaugytojo padėjėjo, virėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, apskaitininko mokymo programos. Du iš trijų mokymą baigusių asmenų per 6 mėnesius įsidarbino.

12 proc. visų darbo ieškojusių ir profesiniame mokyme dalyvavusių asmenų mokėsi pagal viešajame sektoriuje trūkstamas sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų srities mokymo programas. Kas dešimtas dalyvis rinkosi verslo ir administravimo srities mokymo programas.

Daugiausia įsidarbinusių – savivaldybių administracijose ir seniūnijose

Praėjusiais metais tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 168,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų. 25 tūkst. asmenų (15 proc.) pradėjo dirbti viešajame sektoriuje, iš jų kas trečias ir anksčiau buvo šio sektoriaus darbuotojas. Dažniausiai asmenys įsidarbino pagal slaugytojo padėjėjo, lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, virėjo, katilinės kūriko, administratoriaus, socialinio darbuotojo profesijas. Įdarbinta įvairių dalykų mokytojų, daugiausia pradinio ugdymo ir mokytojų padėjėjų.

Kas penktas įsidarbino savivaldybių administracijose ir seniūnijose, 15 proc. – mokymo įstaigose, kas dešimtas – lopšeliuose-darželiuose, 6 proc. – gydymo įstaigose, 4 proc. – įvairiuose socialinių paslaugų centruose.

Atlyginimai viešajame sektoriuje

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. viešajame sektoriuje vidutinis atlyginimas buvo 942,40 Eur, privačiame su individualiomis įmonėmis – 911,80 Eur. Nors vidutinis atlyginimas viešajame sektoriuje šiek tiek didesnis nei privačiame, galima daryti prielaidą, kad privačiame sektoriuje aukščiausios kvalifikacijos specialistams siūlomi aukštesni atlyginimai. Privačiame sektoriuje aukščiausios kvalifikacijos specialistai sudarė 38 proc. dirbančių asmenų, viešajame sektoriuje – 68 proc. Atlyginimai viešajame sektoriuje labiausiai augo gydytojams (18 proc.) ir mokytojams (14 proc.).

2018 m. Užimtumo tarnyboje registruotuose viešojo sektoriaus darbdavių pasiūlymuose vidutinis atlyginimas siekė 652 Eur. Šis atlyginimas buvo gerokai mažesnis už vidutinį viešajame sektoriuje šalyje, kadangi dažniausiai registruotos darbo vietos vidutinės ar žemesnės kvalifikacijos darbuotojams.

Grupės darbuotojų atleidimai

2018 m. Užimtumo tarnyba gavo 109 pranešimus apie numatomą 5791 darbuotojo atleidimą. 43 proc. įspėtų apie atleidimą darbuotojų priklausė viešajam sektoriui.

Viešojo sektoriaus darbuotojai dažniausiai buvo įspėti apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą dėl įstaigos viduje vyksiančių pertvarkų ir reorganizacijų. Daugiausia darbuotojų apie numatomą atleidimą įspėjo viešojo valdymo ir gynybos veiklą vykdančios valstybės institucijos ir įstaigos.

Pirmąjį ketvirtį nedarbas - 6,5 proc.

Bendrai Lietuvoje nedarbo lygis šių metų pirmą ketvirtį buvo 6,5 proc. ir, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, padidėjo 0,5 procentinio punkto, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 0,7 procentinio punkto.

Vyrų nedarbo lygis buvo 7 proc., moterų – 6 proc. Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis šių metų pirmą ketvirtį sudarė 12,5 proc. ir per ketvirtį padidėjo 1,4 procentinio punkto, per metus – sumažėjo 1,4 procentinio punkto, skelbia Statistikos departamentas.

Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį išliko beveik nepakitęs ir šių metų pirmą ketvirtį sudarė 1,8 proc., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 0,7 procentinio punkto, pranešė naujienų agentūra „Elta“.

Šių metų pirmą ketvirtį buvo 95,1 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15-24 metų amžiaus – 13,3 tūkst. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 7,7 tūkst., iš jų 15-24 metų amžiaus – 1,5 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 27 tūkst., arba 28,3 proc. visų bedarbių. Per ketvirtį ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 1,4 tūkst., per metus – sumažėjo 8,8 tūkst.

15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis šių metų pirmą ketvirtį sudarė 72,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 0,4 procentinio punkto, per metus – padidėjo 1,9 procentinio punkto. Šio amžiaus vyrų užimtumo lygis buvo 1,1 procentinio punkto aukštesnis už moterų užimtumo lygį (atitinkamai 73,1 ir 72 proc.). Jaunimo (15-24 metų amžiaus) užimtumo lygis šių metų pirmą ketvirtį nepasikeitė ir sudarė 32 proc., per metus – padidėjo 2 procentiniais punktais. 55-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį sumažėjo 1,1 procentinio punkto ir šių metų pirmą ketvirtį sudarė 68,2 proc.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį buvo 1 mln. 469 tūkst. darbo jėgai priskiriamų asmenų, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, tokių asmenų skaičius padidėjo 5,8 tūkst.

Šių metų pirmą ketvirtį dirbo 1 mln. 374 tūkst. gyventojų. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 2 tūkst., per metus – padidėjo 27 tūkst. Dirbo 93,3 tūkst. jaunų (15-24 metų amžiaus) gyventojų. Per ketvirtį dirbančio jaunimo skaičius sumažėjo 1,8 tūkst., per metus – padidėjo 0,6 tūkst.

Šių metų pirmą ketvirtį buvo 900,5 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (59,3 proc.) – senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai. 185 tūkst., arba 63,4 proc., jaunų (15-24 metų amžiaus) gyventojų buvo ekonomiškai neaktyvūs, iš jų 92,5 proc. mokėsi bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje, kolegijoje, universitete.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.