Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos didmiesčių daugiabučiuose įvyko reikšmingas proveržis – gyventojai nebenori gaišti laiko valydami savo laiptines. Tai rodo ir statistika. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose įmonių grupės „Mano būstas“ administruojamuose daugiabučiuose specialistų valomų laiptinių skaičius per 5 metus padidėjo beveik 60 proc.
Itin išsiskiria Kaunas
2014 m. administratoriai švara rūpinosi 3121 laiptinėje, o 2019 m. pradžioje valymo specialistai jau darbavosi 5403 daugiabučių laiptinėse. Šiuo atžvilgiu itin išsiskiria Kaunas. Per 5 pastaruosius metus specialistų valomų laiptinių skaičius čia išaugo net 17 kartų – nuo 40 iki 692.
Ryškus augimas fiksuojamas ir Šiaulių daugiabučiuose – čia valomų laiptinių skaičius padidėjo nuo 52 iki 388. Vilniuje profesionaliai tvarkomų laiptinių per 5 metus pagausėjo 57 proc., Klaipėdoje – beveik dvigubai.
Nebenori gaišti laiko
„Mano būsto“ direktorius Mindaugas Genys sakė, kad nors profesionalų valomų laiptinių skaičiaus augimas atrodo įspūdingai, tai nėra stebinantis reiškinys. Jo teigimu, tai natūralus gyventojų įpročių pasikeitimas, kai žmonės šluotą ir skudurus keičia į laisvalaikį.
„Panašu, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose daugiabučių gyventojai nebenori grįžti į tuos laikus, kai kiekvienas butas pagal grafiką privalėjo valyti laiptinę ar jos aukštą arba mokėti močiutėms už švaros palaikymą.
Žmonės nenori gaišti laiko, kurį verčiau gali praleisti su šeima, draugais arba tiesiog savo malonumui. Juolab kad ir pati valymo paslauga šiandien nėra brangi“, – teigė M.Genys.
Daugiabučių namų laiptinių valymo paslaugas teikiančios bendrovės „Mano aplinka“ direktorius Karolis Gintaras Pūkas aiškino, jog laiptines, kuriose kasdien vaikšto šimtai žmonių, visuomet geriau valyti profesionaliai, pasitelkiant specialiai tam skirtą įrangą ir valymo priemones.
Jo teigimu, norint, kad laiptinėse būtų išlaikytos higienos normos, vien šluotos ir sauso skuduro nepakanka.
Tyrinėjo net ir orą
2014 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atliktas daugiabučių namų laiptinių tyrimas atskleidė pavojingą tiesą – nevalomose laiptinėse bakterijų ir pelėsinių grybų skaičius 10 kartų didesnis nei periodiškai valomose bendrojo naudojimo patalpose. Nešvariose laiptinėse mikrobiologai tąkart aptiko ir žmogaus sveikatai pavojingo auksinio stafilokoko bakterijų.
NVSPL Mikrobiologinių tyrimų skyriaus specialistai tyrė valomas ir nevalomas laiptines. Mėginiai buvo imami nuo lauko ir butų durų, radiatorių, turėklų, buvo tiriamas ir bendrojo naudojimo patalpų oras.
Paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais neprižiūrimose laiptinėse bendras aerobinių mikroorganizmų skaičius buvo 10 kartų didesnis nei ten, kur bendrosios daugiabučio patalpos periodiškai valomos drėgnuoju būdu.
„Yra namų, kurių laiptines gyventojai tvarko patys tiesiog sušluodami smėlio ir purvo likučius. Tačiau klaidinga manyti, kad pavojingus užkratus galima išnaikinti periodiškai valant laiptines sausuoju būdu. Net jeigu jos atrodo švarios, dar nereiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Kokybiškai išvalyti bendrąsias patalpas įmanoma tik naudojant specialias priemones – pradedant įvairiais valikliais ir baigiant oro ozonavimu“, – aiškino K.G.Pūkas.
