Kanapių augintojai džiaugiasi: kaina stiebiasi lyg ant mielių

Kai kuriuose laukuose Lietuvos viduryje šiais metais galvas kels ne javų pasėliai ar cukriniai runkeliai, bet dvimetrinės pluoštinės kanapės. Atsirado jų perdirbimo fabrikas – atsirado ir poreikis.

Lietuvoje legaliai auginti pluoštines kanapes galima jau devinti metai, tačiau iki šiol nebuvo kur jas perdirbti.
Lietuvoje legaliai auginti pluoštines kanapes galima jau devinti metai, tačiau iki šiol nebuvo kur jas perdirbti.
Lietuvoje legaliai auginti pluoštines kanapes galima jau devinti metai, tačiau iki šiol nebuvo kur jas perdirbti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje legaliai auginti pluoštines kanapes galima jau devinti metai, tačiau iki šiol nebuvo kur jas perdirbti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje legaliai auginti pluoštines kanapes galima jau devinti metai, tačiau iki šiol nebuvo kur jas perdirbti.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvoje legaliai auginti pluoštines kanapes galima jau devinti metai, tačiau iki šiol nebuvo kur jas perdirbti.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvoje legaliai auginti pluoštines kanapes galima jau devinti metai, tačiau iki šiol nebuvo kur jas perdirbti.
Lietuvoje legaliai auginti pluoštines kanapes galima jau devinti metai, tačiau iki šiol nebuvo kur jas perdirbti.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 15, 2019, 3:53 PM

Pluoštinių kanapių plotai plečiasi ir dar plėsis. Tuo neabejojo jas perdirbti pradėjusios gamyklos Kėdainiuose „Natūralus pluoštas“ vadovas Raimondas Petreikis. Jo teigimu, sutarčių su ūkininkais jau dabar sudaryta tiek, kad šįmet ir kitąmet fabrikas galėtų dirbti be sustojimo.

2011-aisiais, kai pluoštines kanapes buvo leista auginti, jomis Lietuvoje tebuvo apsėti 53 hektarai. Užtat pernai jų jau buvo deklaruota per 4 tūkst. hektarų.

Pasėjo vietoj grūdų

Nors ši kultūra didesnę paklausą turi Aukštaitijoje, kur žemė nėra tokia derlinga kaip Vidurio Lietuvoje, jos sėklas į dirvą jau beria ir Kėdainių krašto ūkininkai.

Anot Kėdainių rajone, Daukšiuose, bulves, svogūnus bei javus auginančio Sauliaus Dambrausko, pernai jis susigundė pluoštinėmis kanapėmis – apsėjo 80 hektarų.

„Kaip ir kitiems, pabandžiusiems pirmą kartą jas auginti, buvo nemažai kliuvinių. Vėlavo sėja, nes vėlavo sėklų tiekėjai, užtruko sėklų patikra. Vėliau įsisuko sausra.

O po to sunkiai pavyko kanapes nukirsti, nes įmonės „Natūralus pluoštas“ technika dar nebuvo pritaikyta, vietoj 50 hektarų per dieną įveikdavo vos penkis. Taigi pernykštis sandoris abiem sutarties pusėms buvo prisvilęs. Šiemet taip plačiai neužsimojau – apsėjau jomis 38 hektarus, bet viską pavyko atlikti laiku“, – sakė S.Dambrauskas.

Jo teigimu, įsigijus sėklų tenka kviestis augalininkystės tarnybos specialistus, kad jie patikrintų, ar tikrai maišuose jos tokios pat, kokios nurodytos sertifikate.

„Pernykštis pluoštas tebėra sandėlyje. Kadangi perdirbimas gamykloje jau įsisiūbavo, atvešiu jį nurodytu laiku“, – kalbėjo S.Dambrauskas.

Tad ką šis ūkininkas išmainė į kanapes? „Sumažinau grūdinių kultūrų plotą. Javus reikia nukirsti kuo greičiau ir per kuo trumpesnį laiką. Kanapes pati įmonė nusikirs.

Be to, šiemet pakilo ir pluošto supirkimo kaina. Tikiuosi, kad jo pelningumas bus kone toks pat kaip kviečių“, – sakė ūkininkas. Pernai už toną kanapių pluošto buvo mokama 100 eurų, šiemet kaina sukasi apie 140 eurų.

Sutrumpino runkelių vagas

„Pabandžiau ir aš pernai pluoštines kanapes auginti. Buvo sudėtinga. Bet prieš kokių 20 metų nemokėjome ir rapsų auginti, visi iš pradžių vargome. Tad nieko baisaus, kad pernai su kanapėmis ne itin sekėsi.

Lietuviškos veislės sėklų dar nėra, dar jų kiekis tėra eksperimentinis.

Sėju tas, kurios tiekiamos iš Prancūzijos“, – sakė Kėdainių rajono Pavermenio kaime besidarbuojantis Virmantas Ivanauskas.

Šįmet kanapėms jis skyrė dešimtadalį valdų – 130 hektarų. Tai – dvigubai daugiau nei pernai. Šio ūkininko ūkis – mišrus, jis augina ir grūdines kultūras, ir cukrinius runkelius.

„Imamės kitos kultūros ir dėl to, kad cukrinių runkelių kainos susitraukė. Nebeliko cukraus gamybos kvotų, atsirado ūkiams problemų“, – sakė V.Ivanauskas.

Prieš sėją – patikra

Pasak Lietuvos augalininkystės tarnybos vadovo Sergejaus Fedotovo, pernai ūkininkai, pluoštinėmis kanapėmis apsėję apie 4 tūkst. hektarų, šiemet, tikėtina, joms skirs gerokai daugiau žemės. Tai skatina daryti iškilusi moderni perdirbimo gamykla.

„Sėklos prieš sėją tikrinamos ne šiaip sau. Jų įsigiję ūkininkai turi mus informuoti. Imame sėklų mėginius patikrai, nes būtina įsitikinti, ar jos tokios pat, kaip nurodyta sertifikate. Tikrinti būtina, nes tik taip galima apsisaugoti nuo narkotinių kanapių.

Kitas kontrolės etapas prasideda kanapėms paaugus. Tikrinama, kiek jose yra veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio. Daugiau patikrų nebereikia“, – kalbėjo S.Fedotovas.

Šio pavasario sėja kanapių augintojams – devintoji. O ar per tuos metus būta ūkininkų, kurie būtų suklupę? „Pernai buvo vienas atvejis, kai kanapėse buvo nustatytas didesnis tetrahidrokanabinolio kiekis, nei leidžiama norma. Ūkininkui teko lauką užarti“, – sakė S.Fedotovas.

Išvedė lietuvišką veislę

„Pasaulyje atsirado didelis poreikis natūralių, aplinkai palankių produktų. Pluoštinės kanapės kaip žaliava – vieni jų. Lietuvoje joms ypač tinkamos sąlygos augti.

Jos greitai stelbia piktžoles ir atsparios kenkėjams – joms nereikia augalų apsaugos priemonių, be to, ypač tinka sėjomainai, o tam tikrų veislių derlingumas yra geras“, – sakė mokslinių tyrimų ir selekcijos bendrovės „Canaba“ vadovas Ernestas Maumevičius.

„Canaba“, dirbdama išvien su Lietuvos ir užsienio mokslininkais, per penkerius metus išvedė pirmąją lietuvišką veislę. Pernai ji įrašyta į bendrąjį Europos veislių katalogą.

Jos išskirtinumas – ypač menkas aktyviosios medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis – jo tėra tik pėdsakai.

Be to, augalai subręsta liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, todėl juos galima išdžiovinti lauke, o tai turi daug įtakos pluošto kokybei. Be to, šios veislės derlingumas didelis, pluošto kiekis – taip pat.

Aiškinasi, kaip panaudoti

„Pradėjome tyrimus, kaip reikėtų apdoroti kanapių pluoštą, kad iš jo būtų galima pagaminti drabužiams tinkamą tekstilę. Šiuo metu jau kuriamos technologijos.

Matuojamas pluošto stiprumas, tai, kaip jis dyla, bei daugybė kitų parametrų. Viso to reikia norint parinkti tam tikrą mechaninio apdirbimo technologiją. O gal prireiks cheminio apdirbimo“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.

Jo nuomone, tekstilė iš kanapių pluošto bus panaši į lininę, tad tinkama ir drabužiams, ir patalynei.

Pasak KTU docentės Vaidos Jonaitienės, mokslininkai atlieka dviejų krypčių tyrimus. Viena jų – kanapių pluoštą bandoma integruoti į polimerinius kompozitus, kita – į baldų plokštes.

„Tai net ne baldų pramonei, bet architektūrai skirti eksterjero ir statybų sektoriaus sprendimai. Savo idėją jau pristatėme Italijoje.

Pirminės išvados tokios, kad baldų plokštės su kanapių pluoštu tvirtesnės nei įprastos. Kol kas jos pagamintos naudojant laboratorinę įrangą, todėl norėtųsi išbandyti ir gamykloje“, – pasakojo V.Jonaitienė.

Skaičiai ir faktai – apie gaminius

Koncernui „Icor“ priklausantis fabrikas „Natūralus pluoštas“ jau pradėjo gaminti tekstilei skirtą kanapių pluoštą, taip pat ir techninį pluoštą, kuris naudojamas automobilių bei statybos pramonėje.

30 tūkst. tonų šiaudelių per metus, arba 2000 vilkikų, – toks yra fabriko gamybos pajėgumas per metus.

Žemdirbiams teikiantis paslaugas fabrikas įsigijo kanapių kirtimo bei presavimo technikos. Produktų rinka – visas pasaulis: išsiųsta per 100 pluošto pavyzdžių į įvairias pasaulio valstybes, o JAV jau patvirtino, kad pluoštas tinkamas jų produkcijai gaminti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.