Buvęs Rusijos ekonomikos mokyklos rektorius S.Gurijevas prieš šešerius metus, baimindamasis dėl savo laisvės, paliko Rusiją. Anuomet jis buvo pakviestas į apklausą, tiriant vadinamąją ekspertų bylą: teisėsaugos institucijos įtarė, kad antrosios „Jukos“ bylos ekspertizės autoriai gavo pinigų iš buvusių naftos bendrovės akcininkų. Pretenzijos ekspertams galiausiai buvo panaikintos, tačiau S.Gurijevas į Rusiją negrįžo. Nuo 2016 m. jis dirba Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vyriausiuoju ekonomistu, tačiau rugpjūčio mėnesį šį postą paliks, kadangi žada atsiduoti mokslui.
Duodamas interviu portalo „Forbes“ žurnalistei Jelizavetai Osetinskajai S.Gurijevas papasakojo apie tai, kaip padėjo Aleksejui Navalnui sudaryti prezidento rinkimų programą, pateikė Rusijos ekonomikos vystymosi prognozę ir paaiškino, kodėl vieni milijardieriai yra nekenčiami labiau už kitus.
Nauji ekonomikos mitai
S.Gurijevo nuomone, pagrindinis mitas, kalbant apie Rusijos ekonomiką šiandieną, yra tikėjimas, kad Rusija gali vystytis, būdama izoliuota nuo pasaulio ekonomikos.
„Labai dažnai girdime, kad izoliacija nuo pasaulio ekonomikos gali padėti susikoncentruoti, investuoti, išrasti, pavyti, aplenkti. Tačiau jokio automobilio, telefono, kito gaminio šiandien neįmanoma sukurti izoliacijos sąlygomis, ypač tokioje, kaip bebūtų keista, santykinai nedidelėje ekonomikoje, kaip Rusijos“, – sakė ekonomistas. Pasak jo, Rusijos ekonomika sudaro viso labo 2 proc., o susilpnėjus rubliui – vos 1,5 proc. pasaulio ekonomikos.
Antras mitas – valstybės vaidmuo ekonomikoje. Pasak S.Gurijevo, valstybės vaidmuo ekonomikoje yra per didelis, ir šaliai trūksta aktyvaus privataus sektoriaus bei privatinės nuosavybės apsaugos, konkurencijos.
Išveža visi, kas gali
Sankcijų paskelbimas milijardieriams iš „Forbes“ sąrašo privedė prie to, kad „toksiški“ verslininkai ėmė grąžinti pinigus į Rusiją. Bet šito vis tiek maža, lyginant su bendru lėšų nutekėjimu iš šalies, mano S.Gurijevas. Pasak jo, „vidutiniškai iš Rusijos daugiau kapitalo nuteka nei atiteka, ir šis skirtumas yra didžiulis – mes kalbame apie dešimtis milijardų dolerių per metus, sudarančius ne vieną bendrojo vidaus produkto (BVP) procentą. Šie pinigai galėjo būti investuoti Rusijoje, o investuojami užsienyje. Visi, kas gali išvežti pinigus, išveža juos į Vakarus“.
Ekonomisto nuomone, žmonės jaučia, kad užsienyje jų pinigai, net nepaisant sankcijų, yra saugūs. Nors viso to, kas rusiška, toksiškumas Vakaruose jaučiamas labai stipriai.
„Žinoma, rusiški pinigai dabar yra daug toksiškesni, ir tai jaučiama. Kad ir tame pačiame Londone yra daug investicinių bankininkų, teisininkų, konsultantų – tarp jų ir užsiimančių viešaisiais ryšiais, kurie dabar labai bijo turėti reikalų su klientais iš Rusijos“, – sakė S.Gurijevas.
Blogi ir geri milijardieriai
Laikoma, kad Rusija – „pati nelygiausia šalis turtinės nelygybės požiūriu“, teigia S.Gurijevas. Ir, kaip ir kitose šalyse, į turtingiausius piliečius žmonės žiūri skirtingai: vieniems atleidžia dėl turimo turto, o kitų dėl to paties nekenčia.
„Jeigu žmonės užsidirbo pinigų naudodamiesi politiniais ryšiais, laikoma, kad jų turtas nėra toks teisėtas, kaip turtas, kurį susikrovė technologijų srities verslininkai, – paaiškino ekonomistas. – Rusijoje ne tiek jau daug žmonių uždirbo iš IT. Bet šie žmonės laikomi labiau gerbtinais.
Ekonomistas pataria Rusijos milijardieriams kuo greičiau paaukoti dalį savo turto, kad nesukeltų žmonėms neapykantos. „Ir daug Rusijos oligarchų apie tai jau kalba, jie sako, kad yra pasirengę paaukoti pusę savo turto labdarai po mirties. Bet galbūt tai reikia padaryti greičiau – dar esant gyvam paaukoti didžiąją savo turto dalį pensijoms išmokėti, švietimui“, – mano S.Gurijevas.
Korupcija Rusijoje
Jo nuomone, yra šalių, kur su korupcija išmoko kovoti aukščiausiu lygiu, bet Rusijai iki šios patirties kol kas toli.
Pavyzdžiui, Kinijoje kova su korupcija – tai šalies vadovo politikos dalis, ir viena iš svarbių šios kovos dedamųjų – nuolatinis valdžios pakeičiamumas. „Tačiau svarbiausia tokiose šalyse, kaip Singapūras ar Kinija, – tai, apie ką Lee Kuanas Yew pasakė: „Jeigu jūs iš tikrųjų norite kovoti su korupcija, jūs turite pasodinti į kalėjimą savo artimus draugus. Jūs žinote, už ką, ir jie žino, už ką“, – S.Gurijevas citavo pirmąjį Singapūro ministrą pirmininką.
Norint, kad kova su korupcija būtų veiksminga, S.Gurijevo nuomone, reikia, kad piliečiai būtų įsitikinę, jog nevagiama aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. O tokio įsitikinimo Rusijoje kol kas nėra.
„Žmonės turi žinoti, kad sodinama būtent už korupciją ir kad bausmė neišvengiama. Ir, pavyzdžiui, kad šį gubernatorių pasodino būtent už tai, kad jis ėmė kyšius, o ne už tai, kad jis su kažkuo susipyko. Man atrodo, kad tokio jausmo, sprendžiant pagal apklausas, kurias mes matome, Rusijoje nėra. Nei piliečiai, nei užsienio investuotojai nemano, kad gubernatoriai, pareigūnai, piliečiai, verslininkai yra lygūs prieš įstatymą“, – teigė ekonomistas.
Ekonomika ir bala
Jo manymu, Rusijos ekonomika yra įklimpusi į balą, ir didelė krizė artimiausioje perspektyvoje jai negresia. „Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vertinimais, Rusijos BVP artimiausiais metais augs po 1,5–2 proc. per metus, su sąlyga, kad nebus jokių reformų ir smarkiai nenukris naftos kainos. Pajamos atitinkamai didės 1 proc.,1,5 proc., 2 proc. per metus, bet nedidės 10 proc. tempu, koks buvo šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje ar viduryje“, – prognozavo ekonomistas.
Kad Rusijos ekonomika galėtų įsibėgėti, jai reikalingos investicijos į infrastruktūrą ir sveikatos apsaugą, tačiau esant dabartiniam korupcijos lygiui šalyje, jų „išeiga“ gali būti minimali, mano jis. „Jeigu korupcija išlieka didelė, tai investicijos į infrastruktūrą pasidaro tokios brangios, kad jos sunaikina tuos išteklius, kurie galėtų būti investuoti į kitas sritis, kitas šakas“, – aiškino S.Gurijevas.
A.Navalno programa
A.Navalno 2018 m. prezidento rinkimų ekonominė programa, pasak S.Gurijevo, buvo visiškai realistinė. Jo nuomone, jeigu ši programa užtikrintų kovą su monopolijomis, Rusijos ekonomikos konkurencingumo padidinimą ir reguliavimo panaikinimą, tai ji „užtikrintų ekonomikos augimą ir šio ekonomikos augimo pagrįstumą“.
S.Gurijevas pabrėžia, kad jis, kaip ERPB darbuotojas, nedalyvauja politikoje. „Dalyvavimas rengiant ekonominę programą, žinoma, yra politinė veikla. Kada jau buvau išvykęs, buvo paskelbti rinkimai, man atrodo, tik birželio pradžioje. A.Navalnas man paskambino. Tada sutarėme, kad dalyvausiu šiame darbe“, – sakė jis, pridūręs, kad jis nebuvo A.Navalno partijos narys.
Apie pensijų reformą
„Pensijų reforma Rusijoje vykdoma iš tiesų ne taip, kaip ji vykdoma visose likusiose šalyse“, – pareiškė S.Gurijevas interviu. Apie savo nesutikimą priimti reformą dėl pensinio amžiaus didinimo jis kalbėjo ir anksčiau, duodamas interviu laikraščiui „Vedomosti“.
Ekonomisto teigimu, pagrindinis skirtumas yra tas, kad kitose šalyse pensinio amžiaus didinimas ištempiamas į daugelį metų, tuo tarpu Rusijoje jis vyksta pernelyg greitai, žmonėms neleidžiama pasiruošti. „Tai tas pats, tarsi prie jūsų gatvėje prieitų žmogus ir ištrauktų iš jūsų piniginės kelis šimtus tūkstančių rublių. Daugelis žmonių sako, kad pensijų reforma Rusijoje reikalinga, nes didėja vidutinis amžius. Tai tiesa. Tačiau pensijų reforma gali būti vykdoma be eksproprijavimo“, – įsitikinęs S.Gurijevas.
Apie ekonomikos krizę
„Ekonomikos krizė bus“, – neabejoja S.Gurijevas, bet pridūrė: „Neaišku, kokio gilumo, kokio masto ir kada. Iš tikrųjų, jeigu tiksliai žinotume, kiek turi kainuoti amerikietiškos, europietiškos akcijos, mes jas arba supirktume, arba parduotume“.
Parengė Leonas Grybauskas
