„Teisiškai atnaujinta Dujų direktyva įsigaliojo nuo šios dienos (ketvirtadienio – ELTA). Taip pat pradėta ES valstybių narių nacionalinių įstatymų pritaikymo procedūra, kuri truks 9 mėnesius“, – teigė Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai Anna-Kaisa Ikonen.
Visgi atstovė nekomentavo, kaip konkrečiai naujoji Dujų direktyva paveiks „Nord Stream 2“, sakydama, kad „susilaikys nuo teisinių komentarų pačią pirmą direktyvos įsigaliojimo dieną“.
Atnaujinta ES dujų direktyva numato, kad naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama ir kitoms įmonėms, o ne pagrindinei dujų gavėjai. Šalys turės teisę numatyti laikinas išimtis iš šių reikalavimų pasikonsultavusios su kitomis suinteresuotomis ES valstybėmis, jei šios išimtys nepakenks konkurencingumui, rinkos efektyvumui bei energetiniam saugumui.
Tuo tarpu Europos Komisija turės išimtinę teisę suteikti leidimą deryboms dėl naujų dujotiekių jungčių su ES nepriklausančiomis šalimis, įvertinusi, ar tokia jungtis nepažeistų ES teisės ar numatomų tarptautinių sutarčių, nepakenktų konkurencingumui, nediskriminuotų kitų šalių ir nesumažintų dujų tiekimo saugumo.
Visgi, pabrėžia EK, esamos sutartys dėl dujotiekių su ES nepriklausančiomis šalimis negalės būti nutrauktos dėl šios naujos direktyvos. Jau pastatytiems dujotiekiams valstybės galės numatyti iki 20 metų trunkančias išimtis iš šios direktyvos reikalavimų, jei jos nepakenks konkurencingumui, rinkos efektyvumui bei energetiniam saugumui. Vis dėlto Europos Komisija turės tarti galutinį žodį, jei būtų nuspręsta didinti dujotiekių pajėgumą ar kitaip iš esmės pakeisti esamas sutarčių sąlygas. Europos Parlamento (EP) skaičiavimais, beveik ketvirtadalis ES suvartojamos energijos generuojama deginant gamtines dujas, kurios dažniausiai naudojamos pastatų šildymui ir elektros gamybai. Daugiau nei 70 proc. dujų ES importuoja iš trečiųjų šalių. Prognozuojama, kad šis skaičius didės. Daugelis ES valstybių yra visiškai priklausomos nuo dujų importo.
2018 m. trečią ketvirtį daugiausia dujų importuota iš Rusijos (47 proc.), Norvegijos (34 proc.), Alžyro ir Libijos (kartu sudėjus 8,6 proc.). Savo ruožtu 89 proc. dujų atkeliavo vamzdynais, likusi dalis – laivais per suskystintųjų gamtinių dujų terminalus.
Beveik pusė rusiškų dujų transportuota per Ukrainos dujotiekius, apie 20 proc. – per Baltarusiją, o likusi dalis – per dujotiekį „Nord Stream 1“.
Praeitą savaite tokio pat pavadinimo dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ Danijos energetikos agentūrai (DEA) pateikė ataskaitą dėl galimo „Nord Stream 2“ paleidimo atidėjimo iki 2020-ųjų antros pusės, nes Danija turi apsvarstyti dar vieną, jau trečią vamzdyno trasos maršrutą.
Kaip paskelbė „Bloomberg“, „Nord Stream 2 AG“ vertinimu, pirmais dviem maršrutais tiesiamas dujotiekis galėtų būti užbaigtas jau šiemet, o trečiuoju, keliasdešimčia kilometru ilgesniu maršrutu – tik kitais metais.
1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
