Ši vasara Palangoje bus paskutinė tokia: vėliau poilsiautojams teks keisti įpročius Paplūdimio kavinių savininkai neslepia, kad daugiausia pajamų jiems duoda prekyba alkoholiniais gėrimais

Ši vasara – paskutinė, kai paplūdimiuose įsikūrusiose laikinose kavinėse bus galima pagurkšnoti alaus ar kitokių svaigiųjų gėrimų. Kitąmet įsigaliojus draudimui vien Palanga gali netekti per 100 tūkst. eurų.

Praėjusią vasarą prekyba alumi paplūdimių kavinėse sudarė 60 proc. pajamų.<br>D.Umbraso nuotr.
Praėjusią vasarą prekyba alumi paplūdimių kavinėse sudarė 60 proc. pajamų.<br>D.Umbraso nuotr.
Vasaros sezoną Palangos pajūryje jau pradėję paplūdimio kavinių savininkai nežino, ar čia sugrįš kitais metais.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Vasaros sezoną Palangos pajūryje jau pradėję paplūdimio kavinių savininkai nežino, ar čia sugrįš kitais metais.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Palanga rengiasi sezonui. <br>D.Umbraso nuotr.
Palanga rengiasi sezonui. <br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2019-05-23 15:46, atnaujinta 2019-05-24 06:40

Ar tikrai kitais metais įsigaliojus visoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms Vilniaus, Kauno senamiesčių laikinosiose kavinėse ar Palangos paplūdimyje vasarą nebebus galima atsigaivinti bokalu šalto alaus?

Neseniai Seimo narės Aušrinės Armonaitės apie tai paklaustas premjeras Saulius Skvernelis dėl šių draudimų pažadėjo dar diskutuoti, tačiau, anot jo, prie pat Baltijos jūros alkoholiui tikrai ne vieta. Esą pajūryje apstu svaigalais prekiaujančių kavinių, kurios yra perėjus per kopas.

Skundžiasi kukliu pelnu

Tokią premjero nuostatą išgirdę sezoniniu visuomeniniu maitinimo verslu paplūdimiuose užsiimančių įmonių vadovai prognozuoja, kad kitą vasarą čia iš viso gali nelikti kur užkąsti ar atsigaivinti vandeniu.

„Lietuvos ryto“ kalbinti verslininkai pripažino, kad silpni alkoholiniai gėrimai – alus ir sidras – sudaro apie pusę sezoninių paplūdimio kavinių apyvartos. Praėjusią itin karštą ir ilgą vasarą prekyba alumi kai kuriose paplūdimių kavinėse sudarė net 60 proc. visų pajamų.

Pasak verslininkų, praradus pusę pajamų būtinosios sąnaudos nesumažės.

„Mažiausiai trijų darbuotojų išlaikymas su mokesčiais per vasarą kainuos apie 10 tūkstančių eurų. Dar 19 tūkst. eurų – savivaldybės rinkliava už vietą paplūdimyje, iki poros tūkstančių eurų atsieina elektra, apie 3 tūkst. eurų – medinės pakylos įrengimas.

Kad padengčiau šias išlaidas, turiu gauti mažiausiai 34 tūkst. eurų pelno – vidutiniškai apie 380 eurų kiekvieną vasaros dieną.

O jei porą dienų paeiliui lyja? Vadinasi, trečiąją man reikia užsidirbti jau 1140 eurų. Ne už tiek parduoti, bet gauti tiek pelno, kurį išleisiu būtinosioms sąnaudoms“, – garsiai skaičiavo apie 20 metų sezoniniu verslu paplūdimyje užsiimančios įmonės „Timotis“ direktorius Robertas Reinikis.

Pasak čia dirbančių verslininkų, kiekvienos vasaros orai yra tarsi loterija.

Per gerą sezoną įmanoma užsidirbti apie 3 tūkst. eurų pelno.

Turint ne vieną, o kelias kavines, tuo užsiimti gal ir apsimoka. Nors būna tokių vasarų, kai įmonės džiaugiasi iki rudens išvengusios nuostolių.

Rinkliavą pakėlė aukcionai

Net ir pernai Palangos bei Šventosios paplūdimiuose paskelbus konkursus dėl 25 prekybos vietų verslininkai panoro prekiauti tik septyniolikoje, o dar dviejų vietų viena Kauno įmonė atsisakė po pirmosios vasaros.

Prekybos vietos populiariausiuose kurorto paplūdimiuose yra brangios. Pavyzdžiui, centriniame Palangos paplūdimyje nustatyta 19 tūkst. eurų rinkliava.

Vienos kavinės vieta kainuoja 21 tūkst. eurų, o esanti į pietus nuo jūros tilto įvertinta netgi 45 tūkst. eurų.

Pasak vietos verslininkų, iki tokių aukštumų kainos pakilo tada, kai buvo leidžiami aukcionai, o dėl vietų įmonės tarpusavyje konkuravo siūlydamos savo kainą.

„Kainas pakėlė atvykėliai iš Vilniaus ir Kauno. Atvažiavę į paplūdimį savaitgalį, kai geras oras, jie matydavo, kokie klientų srautai eina į kavines, ir manydavo, kad čia – aukso kasyklos.

Kitais metais jie už vietą siūlydavo neregėtus pinigus, tačiau padirbę vasarą ar kitą greitai nusvildavo ir iš čia dingdavo.

Bet uždraudus aukcionus rinkliavos dydį savivaldybė nustatė pagal ankstesnių konkursų laimėtojų pasiūlytas kainas“, – pasakojo beveik 20 metų paplūdimiuose dirbančių dviejų įmonių vadovas Valdas Bražinskas.

Išliks tiktai keletas?

V.Bražinskas spėjo, jog kitą vasarą rinkliavos už prekybos vietą turėtų sumažėti mažiausiai tris kartus. Tačiau ir tokiu atveju vargu ar visi verslininkai sugrįš į paplūdimius.

Juo labiau kad iki šiol pačių kavinių palapines, įrangą ir net lauko baldus suteikdavo alaus gamintojai. Nebelikus alaus viską įsigyti reikės patiems verslininkams.

Todėl prekyba vien užkandžiais ir gaiviaisiais gėrimais gali atnešti nuostolių.

„Jei sezoninės kavinės ir išliks, tai tik keliose paklausiausiose vietose. Pusei dienos į paplūdimius atvykusiems ir praalkusiems poilsiautojams paprasčiausiai nebus kur užkąsti.

Maistą ir gėrimus, kaip sovietmečiu, jie bus priversti temptis su savimi“, – prognozuoja V.Bražinskas.

Kurortas skaičiuoja netektis

Su būtinybe kitą vasarą mažinti rinkliavos dydį, regis, jau susitaikė ir Palangos politikai.

Pernai įvykus 17 prekybos vietų pliažuose konkursams dvejų metų laikotarpiui miesto biudžetas pasipildė apie 180 tūkst. eurų per metus.

Kitą pavasarį turėtų vykti nauji konkursai, kuriuose rinkliavos turėtų sumažėti, bet kurorto tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas dar nedrįso prognozuoti, iki kiek.

Anot jo, prekybos paplūdimiuose verslas yra patrauklus. Be to, pastaruoju metu sparčiai populiarėja nealkoholinis alus.

Tačiau Palangoje dar nėra buvę, kad paplūdimių kavinėse nebūtų prekiaujama alkoholiu, todėl neaišku, pagal kokius kriterijus teks nustatyti naują rinkliavų dydį.

Galutinę sumą už prekybos vietą turėtų nustatyti verslininkai, kurie dalyvaus konkursuose arba ne. Jų manymu, prekybos vietų kainos turėtų mažėti daugiau nei perpus. O tai reiškia, kad Palangos biudžetas kasmet prarastų per 100 tūkst. eurų.

Kitas ilgametis Palangos tarybos narys Dainius Želvys neabejojo, kad toks draudimas po Seimo rinkimų bus atšauktas ir 2021 m. vasarą turėtų sugrįžti ir alus į paplūdimius, ir dabartiniai rinkliavų dydžiai.

Reikės pereiti kopas

„Ką reiškia, kad užsimanius atsigaivinti alumi poilsiautojams tereiks pereiti kopas? Dauguma stacionarių kavinių yra atokiau paplūdimių, vadinasi, miesto gatvėmis poilsiautojai šmirinės mūvėdami vien trumpikes?

Kiek pasaulio šalių teko būti, alkoholiniai gėrimai parduodami visuose paplūdimiuose, į kuriuos žmonės renkasi norėdami pailsėti ir atsipalaiduoti. Net kaimynams latviams tokios nesąmonės į galvą nešauna“, – teigė politikas.

Anot jo, be rinkliavų dydžio mažinimo, tarybos laukia dar vienas galvosūkis – kuriam laikotarpiui prekybos vietų konkursus skelbti kitais metais?

Jei tik metams, tai įmonės nenorės investuoti tokiam trumpam laikotarpiui ir kitą vasarą visuomeninio maitinimo taškų paplūdimiuose visai gali nelikti.

Už nedidelę rinkliavą į paplūdimius įmones įsileidus ilgesniam laikui miesto biudžetas gali patirti žalos, jei į sezonines laikinąsias kavines bus nuspręsta grąžinti alkoholį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.