Migracijos srautus, anot LB, pastebimai paveikė „Brexit“, lėmęs reikšmingai sumažėjusį išvykusių į Jungtinę Karalystę asmenų skaičių, ir darbuotojams palanki Lietuvos darbo rinkos padėtis.
Migracijos srautams susibalansuoti padėjo ir didžiausia nuo 1990 m. imigracija. Ją paskatino laisvesnė Lietuvos imigracijos politika, jau dvejus metus lemianti maždaug tris kartus didesnį nei įprastai atvykstančių užsieniečių (ne ES piliečių) skaičių. Be to, prisidėjo išaugęs grįžusių lietuvių skaičius.
Palankesnės migracijos tendencijos ir atsargesnis naujų darbuotojų poreikio vertinimas šiek tiek prislopino darbuotojų trūkumo didėjimą. Vis dėlto, kaip pažymi LB, su tuo susiduria nemaža įmonių dalis, ir jis yra pagrindinis spartaus darbo užmokesčio kilimo veiksnys.
Šį trūkumą lemia didžiuosiuose miestuose iki 3,8 proc. nukritęs nedarbo lygis. Kitoje šalies dalyje šis lygis yra daug didesnis ir sudaro 7,6 proc., tačiau bedarbių, turinčių darbo rinkoje paklausių įgūdžių, taip pat gali būti santykinai nedaug.
Valdžios sprendimai ir nemenka įtampa darbo rinkoje lėmė labai spartų darbo užmokesčio augimą. Privačiajame sektoriuje pernai jis sudarė 9,4 proc. Gana panašus augimo tempas šiame sektoriuje vyrauja jau dvejus metus, todėl atlygio augimo spartėjimas slopsta.
Tačiau reikšmingai darbo užmokesčio augimo tendencija pasikeitė viešajame sektoriuje.
Kaip skelbiama ataskaitoje, ilgą laiką didėjęs apie 6-7 proc., pernai jame atlygis pakilo 10,2 proc.
Tokį paspartėjimą lėmė sprendimas labai reikšmingai pakelti aukštojo mokslo sektoriaus ir sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestį.
