Neseniai Rusijos muitininkai Pskovo regione netoli Baltarusijos sienos sulaikė 9 krovinines mašinas, vežusias šimtą tonų lenkiškų obuolių, nors jų importui iš ES valstybių yra įvestas embargas.
Nuošaliais miško keliais važiavusius sunkvežimius susekė Rusijos muitinės tarnybos greitojo reagavimo padalinys, kuris buvo specialiai įsteigtas kovoti su tokiais pažeidimais. Obuoliai, kurių vertė siekė apie 75 tūkst. eurų, buvo utilizuoti, o Maskva apkaltino Minską, kad jis ignoruoja prieš pusantro mėnesio įvestą laikiną draudimą eksportuoti obuolius ir kriaušes į Rusiją.
Tokį draudimą balandžio 12 dieną Maskva priėmė po įvykdytos plačios patikrinimo akcijos Rusijos ir Baltarusijos pasienyje.
Tada buvo sulaikyti 36 vilkikai su vaisiais. Dalis jų buvo paslėpta po bulvėmis, dalis dokumentuose nurodyti kaip kitokios prekės, o dalis turėjo pažymas, jog tai ukrainietiški obuoliai, nors ant dėžių buvo lenkiški užrašai.
Maskva ne tik uždraudė obuolių ir kriaušių importą iš Baltarusijos, bet ir pagrasė, jog jei Minskas nesiims griežtai kovoti su tokiais pažeidimais, tai įves draudimus įvežti ir braškes, kopūstus bei pievagrybius.
Maskva spėja, jog dalis šių prekių irgi yra reeksportuojama iš Lenkijos bei kitų ES šalių.
Rusija embargą įvedė 2014 metais kaip atsaką Vakarų valstybėms už tai, kad jos po Maskvos įvykdyto Krymo užgrobimo įvedė sankcijas Kremliui.
Įvedus embargą obuolių kainos Rusijoje pakilo, o tuo nusprendė pasinaudoti kai kurie Baltarusijos verslininkai, ėmę slapta gabenti lenkiškus obuolius.
Iki embargo Lenkija buvo didžiausia obuolių ir kriaušių eksportuotoja į Rusiją.
Varšuva po to obuolių eksportą gana sėkmingai nukreipė į Vakarų valstybes bei Azijos rinkas, tačiau keleriopai padidino ir pardavimą Baltarusijoje.
Antai 2015 metais Lenkija Baltarusijai pardavė rekordinį kiekį šių vaisių – net 556 tūkst. tonų, arba trigubai daugiau negu prieš embargo įvedimą. Rusijos muitininkams sustiprinus kontrolę pernai baltarusiai nupirko tiktai 190 tūkst. tonų lenkiškų obuolių, bet manoma, kad nemažai jų baltarusiai įsigijo per Ukrainą.
Maskvos įvestas draudimas baltarusiškiems obuoliams ir kriaušėms supykdė Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
Per vyriausybės pasitarimą jis pareiškė, jog Maskva pradėjo sukinėti rankas baltarusiams, ir pagrasino, kad uždarys remontuoti vamzdynus, per kuriuos Rusija eksportuoja naftą ir dujas į Vakarų valstybes.
Dauguma ekonomistų spėja, kad Minsko ir Maskvos ginčas dėl lenkiškų obuolių yra abiejų šalių didesnių nesutarimų atspindys. Mat Rusija spaudžia baltarusius dėl didesnės politinės šių šalių integracijos ir grasina panaikinti taikomas ekonomines nuolaidas, o Minskas nenori visiškai paklusti.
Maskva nuo šių metų pakėlė Baltarusijai parduodamos naftos kainą, o dėl to per artimiausius penkerius metus Minskui teks papildomai pakloti 10 milijardų JAV dolerių (8,9 mlrd. eurų). O baltarusiai paskelbė, kad 23 proc. padidins rusiškos naftos ir dujų tranzito vamzdynais mokestį.
