„Sunku patikėti. Kalbant apie gėlą vandenį, jo turime pakankamai, tačiau kalbant apie paviršinį vandenį, kurio pajėgumai nėra dideli, kur turi praeiti laiko, kad prisipildytų, matome grėsmę didžiųjų miestų atveju, ypač Kauno“, – Žinių radijo laidoje „Pozicija“ teigė K.Mažeika.
Dėl to, pasak ministro, kaltos neatnaujintos vandenvietės.
„Kai kurios vandenvietės buvo paliktos nuo senų laikų, ir jų pajėgumai yra per maži aprūpinti didesniu kiekiu vandens. Vandens tinklų plėtra, žmonių vandens suvartojimo įpročiai, išsiplėtė miestai... Kai kuriose vietose atsiranda trūkumas“, – laidoje sakė K.Mažeika.
Ministras rekomendavo žolę laistyti vakare arba anksti ryte, kad jį galėtų sugerti drėgmę.
K.Mažeika taip pat teigė, kad, dar labiau nukritus Neries upės lygiui, būtų kreipiamasi į Baltarusiją.
„Vilniuje Neries upė maksimaliai nukritusi. Baltarusija, kuri prie Minsko turi didžiulį vandens rezervuarą, kuriuo aprūpina visą Minską, tą talpą nuolat prižiūri, kad palaikytų vandens lygį, tačiau į Žemupį jie buvo paleidę labai mažą kiekį vandens. Dabar matome vendens lygį pasienyje šiek tiek kylant. Blogiausiu atveju esame pasiruošę kreiptis į Baltarusiją, kad jie padidintų vandens pajėgumus“, – laidoje teigė aplinkos ministras.
Primename, kad, dėl karščių ekstremaliai išaugus vandens suvartojimui, kuris kai kuriose Kauno vietose lėmė vandens tiekimo sutrikimus, Kauno miesto savivaldybė prašo visų kauniečių nelaistyti vejų nuo 18 iki 23 valandos.
Savivaldybė praneša, kad su vandens tiekimo sutrikimais šiomis dienomis susiduria iki tūkstančio kauniečių.
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ taip pat fiksuoja, kad šiuo metu kai kuriose vietovėse Vilniaus mieste ir rajone geriamojo vandens sunaudojama tris kartus daugiau nei įprastai, ir prašo gyventojų vandenį vartoti atsakingai ir taupiai.
