Kas dvejus metus vykstančioje operacijoje dalyvauja 29 valstybės, Lietuva – taip pat. Ši operacija pradėta rengti 2012-aisiais ir yra skirta kovai su neteisėta prekyba pesticidais.
Nuo to laiko iki šiol konfiskuota 1222 tonos neteisėtų, falsifikuotų augalų apsaugos produktų, o šįmet sulaikytas rekordinis jų kiekis.
Dirbo Klaipėdos uoste
Per šiųmetę operaciją teisėsaugos pareigūnai tikrino pagrindinius jūrų uostus, oro uostus, dirbo visuose išorės pasienio postuose. Gamybos ir chemikalų perpakavimo vietos buvo tikrinamos Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos bei Baltijos šalyse, kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Zitos Varanavičienės, akcijoje dalyvavo ir Lietuva – pareigūnai dirbo Klaipėdos jūrų uoste.
„Mūsų šalyje stengiamasi pastoti kelią nelegalių, falsifikuotų pesticidų prekybai. Neteisėtas jų naudojimas nėra vietinės reikšmės problema, tai visos Europos galvos skausmas. Visoms valstybėms svarbu, kad šis verslas būtų skaidrus, legalus, kad nebūtų nuodijama gamta ir žmonės.
Stengiamasi ne tik suteikti žinių ūkininkams, bet ir taip pakeisti teisės aktus, kad galų gale būtų nustatytos ne simbolinės, o realios baudos falsifikatų tiekėjams“, – sakė Z.Varanavičienė.
Bandė prakišti klastotę
11 tonų herbicidų – chemikalų, skirtų piktžolėms pasėliuose sunaikinti. Tiek jų buvo į Lietuvą atgabenta šių metų pradžioje.
Pavertus šį kiekį pinigais, tai sudarytų apie 308 tūkst. eurų – tiek kainuotų originalus, legaliai į rinką tiekiamas augalų apsaugos produktas.
Tokio kiekio pakaktų nupurkšti maždaug 6000 hektarų pasėlių. Tačiau falsifikatai parduodami kone perpus pigiau.
Tuo metu, kai 11 tonų herbicido „B-Zone 480“ metų pradžioje buvo atgabenta į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, LAAA atsivijo ir įspėjimas iš Lenkijos, kad su tuo preparatu nėra viskas gerai.
Buvo įtarta, kad tai falsifikatas, kurį iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „Synergy Generics“ įsigijo Mažeikiuose įsikūrusi bendrovė.
Bendrovė „Synergy Generics“ yra deklaravusi, kad jos tiekiamas herbicidas yra tapatus vokiečių koncerno BASF gaminamam produktui.
Tačiau preparato sudėties laboratorinis tyrimas parodė ką kita: bendrovės sandėliuose paimtų mėginių cheminė sudėtis yra kitokia nei BASF herbicido, o tai reiškia, kad gamybos vieta yra kita.
Visus aprūpina kinai
Pasak Z.Varanavičienės, seniai buvo kilę įtarimų, kad lygiagrečios prekybos keliu patenkantys produktai gali būti falsifikatai.
„Esame darę slaptus pirkimus, tyrėme produktus, ir ekspertizių rezultatai tai paliudijo. Bet teisiškai tai dar nebuvo įrodymas.
Nes tik įsigaliojus naujos redakcijos Augalų apsaugos įstatymui atsirado teisinė galimybė oficialiai atlikti ne tik dokumentų, bet ir pačių produktų ekspertizę. Tad mėginiai tirti buvo paimti tiesiai iš herbicidą įvežusios įmonės sandėlių“, – sakė Z.Varanavičienė.
Jos teigimu, kone visi falsifikatų keliai veda iš Kinijos. Dažniausiai jie gabenami tranzitu per Europą į trečiąsias šalis, dokumentuose nurodant, kad tai – žaliava. Ir dalis jos pakeliui nusėda pas fasuotojus.
