Šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje modeliuojama, kad po dešimt metų Lietuvoje bus mažiau nei 2,5 mln. žmonių, o po 40 metų, 2060-aisiais, neliks nė dviejų milijonų.
Lietuvos ekspertai sako, kad prognozės remiasi pesimistiškomis prielaidomis ir tikrieji rodikliai gali gerokai skirtis, tačiau šalis bet kokiu atveju turi ruoštis visuomenės senėjimui ir gyventojų skaičiaus mažėjimui.
„Lietuvos gyventojų prognozės yra sudaromos remiantis gana pesimistiškomis prielaidomis dėl migracijos, kadangi remiamasi ypač nepalankiomis praeities tendencijomis“, – BNS sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Jos teigimu, jei šalyje išsilaikys pastaruoju metu sparčiai gerėjančios migracijos tendencijos ir šiemet jau fiksuojamas teigiamas migracijos balansas, gyventojų skaičius 2100 metais gali viršyti 2 milijonus.
„Gyventojų skaičiaus prognozėms būdingas gana didelis neapibrėžtumas, priklausomai nuo parinktų gyventojų mirtingumo, gimstamumo bei migracijos prielaidų, prognozės gali labai stipriai keistis“, – sakė L. Galdikienė.
Pasak jos, Jungtinių Tautų sudarytu geriausiu ir blogiausiu scenarijumi 2100 metams Lietuvai prognozuojamas gyventojų skaičius skiriasi daugiau nei 700 tūkst. gyventojų.
„Vis dėlto, šis neapibrėžtumas dėl prognozių tikslumo nereiškia, jog Lietuva neturėtų ruoštis tolesniam gyventojų skaičiaus mažėjimui ir visuomenės senėjimui, kurių išvengti sunkiai pavyks“, – kalbėjo ekonomistė.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. žmonių.
Pagal Jungtinių Tautų prognozę, visame pasaulyje 2100-aisiais gyvens 10,9 mlrd. žmonių.
