Užmojis, kuriam nėra lygių – miestas penkeriems metams įšaldys būsto nuomos kainas

Vokietijos sostinė Berlynas penkeriems metams įšaldys būsto nuomos kainas. Laukiama, kad toks įstatymas įsigalios 2020 m. sausį. Jis bus taikomas 1,4 mln. butų ir namų. Į teisės akto reguliavimo lauką nepaklius naujos statybos ir socialiniai būstai.

AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.
Imago/Scanpix nuotr.
Imago/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 21, 2019, 3:51 PM, atnaujinta Jun 21, 2019, 4:00 PM

Tokių griežtų priemonių miesto valdžia ryžosi imtis, nes per pastaruosius metus būsto nuomos kainos Berlyne labai stipriai išaugo. Dabar mėnesio nuoma Vokietijos sostinėje kainuoja apie 1,1 tūkst. eurų.

Tiesa, šiuo požiūriu Berlynas – ne pats brangiausias miestas. Kaip skelbiama tinklapyje housinganywhere.com, už Vokietijos sostinę dar brangiau gyventi Barselonoje (Ispanija), Roterdame (Nyderlandai), Milane (Italija) ir Londone (Didžioji Britanija), o, jei kalbėtume tik apie Vokietiją, tai būtų Miunchenas, Hamburgas ir Frankfurtas.

Neabejotinai brangiausias Europos miestas yra Londonas. Kaip nurodo Londono laikraštis „Evening Standard“, trijų kambarių butas ne pačiame prestižiškiausiame, tačiau centriniame Sadarko rajone atsieina 1970 eurų per mėnesį.

Tačiau būsto kainos Berlyne vien per pirmąjį šių metų ketvirtį pakilo 7 proc., o per dešimt praėjusių metų – dvigubai. Taip nutiko, nes gera ekonominė padėtis į didmiesčius traukia vis daugiau žmonių tiek iš pačios Vokietijos, tiek ir iš kitų Europos šalių, rašo bbc.com. Per pastarąjį dešimtmetį į miestą atvyko 40 tūkst. naujų gyventojų, skelbė naujienų agentūra „Reuters“.

Naujienas Berlyne akylai sekė žmonės visoje Vokietijoje, nes nuomojamo būsto stygius jaučiamas ir kituose šalies miestuose. Dėl Berlyne priimto įstatymo bus balsuojama regioniniame parlamente, o sostinės valdžioje esantys socialdemokratai siūlo įšaldyti nuomos mokestį visoje šalyje.

Yra ir dar labiau neįprastų sumanymų.

Berlyne gyvenanti BBC korespondentė Jenny Hill pasakojo, kad jos rajone ant šviestuvų stulpų atsirado skelbimai, kuriuose matyti jauna profesionalių fotografų pora, žadanti nemokamą fotosesiją tam šeimininkui, kuris sutiks jiems išnuomoti būstą.

Neseniai viena moteris žadėjo reguliariai kepti pyragus tiems, kurie sutiks jai išnuomoti būstą.

Berlynas nespėja pastatyti tiek naujų butų, kiek jų reikėtų nuolat augančiam gyventojų skaičiui. Nieko nebestebina tai, kad, pasirodžius naujam būsto nuomos skelbimui, jis sulaukia daugiau nei 100 potencialių gyventojų susidomėjimo.

Jausdami poreikį, investuotojai superka seną ar nebetinkamą gyventi būstą, jį sutvarko ir nuomoja. Dėl tokių rinkos pokyčių ne vienam Berlyno gyventojui prisieina palikti priprastas gyventi vietas, kurių jie nebeišgali nuomoti.

Itin aukštų būsto kainų problema labiau nei Berlyne justi Miunchene. Čia netgi kanclerė Angela Merkel neseniai pažadėjo imtis priemonių kovojant su šia problema. Tik kanclerė mano, kad problemą galima išspręsti dar labiau suintensyvinus statybas. 

Kad padėtis iš esmės pasikeistų, Vokietijai kurį laiką reikėtų pastatyti kasmet bent 350 tūkst. naujų būstų. Tačiau pernai skaičius siekė 285 900.

Prieš kelis mėnesius Berlyne susibūrė judėjimas „Expropriate Deutsche Wohnen & Co.“. Čia skamba ir didžiausios Vokietijos sostinėje veikiančios nekilnojamojo turto agentūros pavadinimas.

Aktyvistai ragina iš stambių nekilnojamojo turto savininkų, kuriems priklauso daugiau nei trys tūkstančiai butų, atimti turimus būstus ir juos perskirstyti. Iš panašiai 2 mln. Berlyne nuomojamų butų 110 tūkst. priklauso „Deutsche Wohnen“. Antroji pagal valdomų būstų dydį kompanija – „Vonovia“. Jos žinioje – 44 tūkst. butų.

Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad skirtinguose Vokietijos rajonuose labai skiriasi ir padėtis būsto rinkoje. Be to, pažymima, kad apie 70 proc. viso nekilnojamojo turto, kuris Vokietijoje siūlomas nuomai, priklauso smulkiems savininkams, kurie valdo nuo dviejų iki dvidešimties būstų.

Jei, kaip ir turėtų nutikti, Berlynas pritars naujai tvarkai, ji įsigalios atgaline data – nuo šių metų birželio 18 dienos. Taip elgiamasi tam, kad būstų savininkai neturėtų progos artimiausią pusmetį stipriai pakelti nuomos kainų. Tiesa, kai kurie verslininkai galutinio sprendimo nelaukė – įkainius padidino dar balsavimo išvakarėse.

Nekilnojamojo turto kompanijos sumanymą įšaldyti nuomos kainas kritikuoja dėl to, kad, jų tikinimu, tai neleis būstų savininkams skirti pakankamai lėšų būsto fondo rekonstrukcijai, ribos investicijas norit namus pritaikyti aukštesniems ekologijos standartams. O kadangi sprendimas įšaldyti kainas negaliotų naujos statybos būstams, čia įkainiai kaip sykis galėtų stipriai pakilti.

Ketinimus įšaldyti kainas kritikuojančios Vokietijoje dirbančios statybų bendrovės atkreipia dėmesį į tai, jog nuo 2005 m. statybų sąnaudos šalyje pakilo triskart, kai tuo pat metu Nyderlanduose – tik 6 procentus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.