Dzūkijos ūkiams sausra kirto negailestingai – vaizdas vis kraupesnis Grėsmė. Prognozuojama, kad šią vasarą Pietų Lietuvoje ne tik neužderės avižos, bet ir pritrūks žolės šienui

Ten, kur nupjauti dobilai, – rudas laukas be gyvybės ženklų. Vos sprindžio aukščio parudavusios avižos, jau birželio mėnesio viduryje nugeltę kvietrugiai. Toks vaizdas sausros nualintoje Dzūkijoje.

Pasėlių laukuose kiekvieną dieną plečiasi geltonos dėmės, todėl derliaus jau vargu ar bus galima tikėtis. Be to, kai kam teks išparduoti ir galvijus, nes šiais metais stinga šienui tinkamos žolės.<br>D.Umbraso nuotr.
Pasėlių laukuose kiekvieną dieną plečiasi geltonos dėmės, todėl derliaus jau vargu ar bus galima tikėtis. Be to, kai kam teks išparduoti ir galvijus, nes šiais metais stinga šienui tinkamos žolės.<br>D.Umbraso nuotr.
Matuiziškė R.Šiškevičienė pati stebėjosi – kur matyta, kad kas bulves laistytų. Tačiau kitaip jos neužderės.<br>D. Umbraso nuotr.
Matuiziškė R.Šiškevičienė pati stebėjosi – kur matyta, kad kas bulves laistytų. Tačiau kitaip jos neužderės.<br>D. Umbraso nuotr.

Lrytas.lt

Jun 22, 2019, 11:04 AM, atnaujinta Jun 22, 2019, 11:04 AM

Varėnos rajonui, vieninteliam Lietuvoje paskelbusiam ekstremalią padėtį, sausra kirto žiauriai. Ūkininkai baiminasi, kad šįmet nė sėklos neužsiaugins ir ją teks pirkti. O apie derlių kalbėti išvis neverta.

Tiesa, įvažiavus į rajoną dar ne taip baisu, nes kai kur pasitinka žalios pamiškės. Atrodytų, ko tie ūkininkai skundžiasi? Tačiau kuo toliau, tuo vaizdas darosi kraupesnis.

Juolab kad į savaitės pabaigą lietūs palaistė ir sostinę, ir jos apylinkes, ir Aukštaitiją. Tačiau Varėnos rajoną jie aplenkė – neiškrito nė lašo.

Kumelę šeria avižomis

Netoli Ežeriekų kaimo nupjauti dobilai, o atolas nė nemėgina atželti. Ir kažin ar šiemet laukas sužaliuos, ar dar bus galima ganyti gyvulius.

Po kojomis traška stagarai, kai eini per išdegintą žemę.

Toks pat laukas ir prie Tolkūnų – nupjautas ir sugrėbtas šienas, o liko tik ruda žemė.

Taip, avižos prie Kazimieravo dar žalios, bet šalia kito ūkininko – gelstantis laukas.

Išdegusios ir pievos prie Matuizų, todėl žmonės karves gano prie geležinkelio pylimo, kurį didžiąją dienos dalį nuo spindulių apsaugo medžių šakos.

Varėnos rajono gyventojai tokios baisios sausros neprisimena. Nedzingėje gyvenantis Vytautas Danevičius grįžo iš ganyklos su tuščiu kibiru – buvo nuvežęs kumelei avižų.

Vyras siūlė nesistebėti – neseniai nusipirko liesą gyvulį, tai iki žiemos nori atšerti, vien skurdžios žolės neužtenka.

Šieno šiemet bus labai mažai, teks sušerti ir pernykštį.

„Jei lis, dar sužaliuos. Pernai antroji žolė taip pat buvo geresnė“, – optimizmo neprarado dzūkas. Kada pastarąjį kartą lijo, jis neprisimena, nes Nedzingė – kaip užkeikta. Ant Alytaus, Varėnos bent keli lašai per porą mėnesių nukrito, o čia – ne.

V.Danevičius džiaugėsi, kad anksti pasėjo avižas, todėl jos dar žalios. O štai kaimynas kiek pavėlavo – niekas nesudygo ir dabar jo laukas rudas.

Metai – katastrofiniai

„Žiauru, daržų nespėjame laistyti. Vandenį dar į kalną reikia vežioti. Per porą mėnesių iš dangaus tik kaip geras kunigas kelis kartus pakrapijo“, – skundėsi Sapiegiškių kaimo gyventojai.

Jų žodžiais, sausrų smėlėtame krašte būna kiekvienais metais. Bet šįmet – išvis katastrofa.

Matuizose Regina Šiškevičienė laistė daržą ir pati stebėjosi: „Kur matyta, kad kas bulves laistytų.“ Kasdien ji apie porą valandų ant nedidelio daržo pila vandenį, kad bent kas nors užaugtų. Jeigu bent dieną nepalaistytų, kitądien jau bus per vėlu.

Taip praėjusį mėnesį moteris išlaistė dešimt kubinių metrų vandens. Kur žarna nesiekia, ten ir kibirais tenka panešioti. Taip elgiasi ne tik ji, bet ir kaimynai. Gerai, kad vanduo Matuizose pigesnis nei mieste – maždaug po eurą už kubinį metrą. Bet vis tiek R.Šiškevičienės daržovės šiais metais bus auksinės.

Geltonos dėmės plečiasi

Nors išdžiūvęs visas Varėnos rajonas, blogiausia padėtis Varėnos ir Matuizų seniūnijose, kur dirvožemis smėlingiausias. Čia yra laukų, kuriuose saulė, karštis sunaikinę viską.

„Baisu, šita kaitra pribaigs augalus. Geltonos, rudos dėmės plečiasi kiekvieną dieną“, – karščiausią birželio ketvirtadienį atsiduso Varėnos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas.

Nors sunku prognozuoti, ar palijus kai kurie pasėliai dar atsigaus, I.Laniauskas spėjo, kad jau dabar prarasta maždaug pusė derliaus. O jeigu dar nelis, ūkininkai gali net sėklos neužsiauginti. Tai ir bus blogiausia, jeigu rudenį paaiškės, kad ją teks pirkti.

Avižos, kurių Varėnos rajone auginama daugiausia, visiškai rudos, jos nebeatsigaus.

Ankštinės kultūros, kurios ir taip smėlėtuose dirvožemiuose prastai auga, sunyko, rapsai jau meta žiedus.

Žieminiai rugiai ir kvietrugiai buvo puikiai peržiemoję, bet lietaus trūkumas jiems irgi smarkiai pakenkė.

Po tokios kaitros Varėnos rajone smarkiai sumažės ir auginamų gyvulių, juos teks parduoti. Mat saulė nusvilino pievas ir šieno bus labai mažai.

Ūkininkai, kurie dar iš ankstesnių metų turėjo sukaupę šienainio ritinių, skundėsi, kad dabar jau skaičiuoja paskutinius.

Kritulių – tik 8 procentai

Varėnos rajone ekstremali padėtis paskelbta dar gegužės 24 dieną. Tai nusprendė ne valdininkai ar specialistai, o žemdirbiai, kurie per susirinkimą pareikalavo skelbti nepaprastąją padėtį.

„Nusprendėme skelbti dėl to, kad kritulių kiekis labai mažas ir mažiausias Lietuvoje, tai atsiliepia žemdirbių pasėliams“, – agentūrai BNS anksčiau sakė Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

Anot Hidrometeorologijos tarnybos vyriausiosios specialistės Justinos Kazlauskienės, situacija Varėnoje laikoma pavojingu reiškiniu. Oficialiai stichinė sausra skelbiama, jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų.

Kai kuriose Varėnos rajono vietovėse nelyja net nuo balandžio. Iki gegužės vidurio šiame krašte kritulių buvo iškritę tik 8 procentai, palyginti su daugiamečiu kiekiu tuo laikotarpiu.

Gali tekti keisti daržovių veisles

Zofija Cironkienė

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė

„Sausra ir kaitra daugiausia žalos pridarė Vidurio Lietuvoje ir pietiniuose regionuose esantiems daržovių augintojams. Ji smarkiai kliudė ir Dzūkiją, bet ten labai stambių daržovių augintojų nėra.

Visos daržovės nepakelia nei kaitros, nei alinančios sausros. Jei ūkininkai jų nelaistytų, jos nebeaugtų ir žūtų. Kai kurios daržovės apskritai nėra prisitaikiusios prie karščių.

Juk pastaruosius dvidešimt metų buvo atrenkamos tokios veislės, kurios galėtų gerai augti nuosaikiomis mūsų klimato sąlygomis. Bet dabar jos tapo ekstremalios. Esant tokiems orams turėtų būti auginamos tokių veislių daržovės kaip pietuose.

Pavyzdžiui, ūkininkai ne taip seniai pradėjo auginti gūžines ‘Iceberg‘ salotas, traškiąsias salotas, jau buvo prasidėjęs ir jų eksportas, perspektyvos buvo geros. Tačiau dabartinės oro sąlygos joms nėra tinkamos. Jeigu kiekvieną vasarą įsivyraus tokie orai kaip pastaruoju metu, mūsų ūkininkams teks sėti pietų kraštams būdingas daržoves.

Žemaitijoje drėgmės buvo daug, bet iš jos važiuojant automagistrale link Kauno už Raseinių jau buvo laistomi salotų laukai. Šiemet jų derlius daug prastesnis, kokybė – taip pat. Nė iš tolo tie laukai taip gražiai neatrodo, kaip jie atrodė pernai.

Šakniavaisiai, pavyzdžiui, morkos, jei orai atvės, dar atsigaus, užaugs. Tačiau ūkininkai praras ankstyvąjį derlių. Juk liepos pabaigoje jie šakniavaisines daržoves pradėdavo tiekti parduotuvėms. Kaip bus šiemet, nežinia.

Lietuvoje daržininkystės ūkiai driekiasi nuo Vidurio Lietuvos link šiaurės – nuo Kėdainių iki Šiaulių, Panevėžio, pakyla ir iki Joniškio, Pasvalio, kur ūkiams palanki vieta prekybai su Latvija.

Bulvių didžiausi plotai yra Suvalkijoje, nes ten joms priimtiniausia žemė. Kituose rajonuose daržovių auginama mažiau, nes joms reikia ir lengvos, ir derlingos žemės, o tokios nėra daug.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.