„Iš tikrųjų darbų sezonas prasideda ne tuomet, kai jį iškilmingai atidaro Palanga ar kitas Lietuvos kurortas, – sako specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – jei pasižiūrėsime, kaip per metus kinta dirbančių įvairiose ūkio šakose skaičiai, darbuotojų, padėsiančių atlaikyti didesnį krūvį ar pavaduosiančių atostogaujančius kolegas, samda įsibėgėja jau vasarį ar kovą."
Kiek ilgai truks sezonas, labai priklauso nuo konkrečios ūkio šakos ir nuo oro sąlygų. Jei apgyvendinimo, maitinimo, maisto produktų gamybos sektoriuose samdomų darbuotojų skaičius žemyn pasuka rugsėjį, tai statybose darbuotojų knibžda iki pat lapkričio, o esant šiltai žiemai, ir iki gruodžio. Tiesa, įdarbintų asmenų skaičiai, pavyzdžiui, kurortuose, stipriai šoka aukštyn karščiausiais vasaros mėnesiais, maisto gamyboje – rugpjūtį, o statybų sektoriuje ar žemės ūkyje personalo „bangavimas“ ne toks aštrus.
Kada pradeda dairytis
Yra tokių įmonių, kurios aktyvesnes papildomų darbuotojų paieškas pradeda dar vasarį, o anot UAB „Biuro“ direktoriaus Valdo Strazdo, kai kurie darbdaviai dėl darbo naujame sezone ima tartis dar nesibaigus ankstesniam.
Jei samdyti darbuotojai tiko ir patiko, neretai jie viliojami padirbėti ir dar vieną sezoną. Tiesa, kaip pastebi V.Strazdas, šiuolaikinis jaunimas nemėgsta planuoti toli į priekį, tad neretai gerokai iš anksto susitaręs su darbuotoju darbdavys taip jo ir neišvysta darbo vietoje ir turi paieškas pradėti iš naujo. Tad dažniausiai naujo personalo sezonui imama dairytis prieš mėnesį ar du.
Tačiau ieškotis laikino darbo neskuba ir sumanę užsidirbti gyventojai. Net jei tas darbas ne Lietuvoje. Kaip pastebi agentūros „Darbai svetur“ savininkė Gintarė Januškaitė, didelė dalis lietuvaičių į laikino darbo paieškas leidžiasi prieš pat prasidedant sezonui. Dėl šios priežasties neretai patys geriausi pasiūlymai jau būna išsibaigę, mat, pavyzdžiui, kai kurie Graikijos, Kipro ar Ispanijos kurortų viešbučiai dairytis kambarinių ar viešbučių vadybininkų pradeda dar sausį ar vasarį.
Anot G.Januškaitės, būtent pasidomėjus anksčiau, įmanoma susižvejoti patrauklų darbo pasiūlymą, kuris nesikerta su studentišku grafiku, t.y. darbas prasideda jau po sesijos, birželio pabaigoje – liepos pradžioje, ir baigiasi prieš startuojant naujiems mokslo metams. Priešingu atveju, norintys padirbėti turizmo sektoriuje pietų šalyse priversti laviruoti ir dėl darbo vėluoti į mokslus arba mokėti baudas už anksčiau laiko nutrauktą darbo kontraktą. Arba rinktis darbus žemės ūkyje, kur sezonas trumpesnis, tačiau ir darbas sunkesnis.
Sezoninių darbuotojų mažėja
Jei palyginsime, kiek per sezoną „išsipūtė“ vieno ar kito sezoniškumu pasižyminčio sektoriaus darbuotojų skaičius, tarkim, pernai ir 2011-aisiais metais, turėsime atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojų skaičiaus svyravimo amplitudė (skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio darbuotojų skaičiaus metuose) mažėja. Jei, pavyzdžiui, statybose, 2011-aisiais per sezoną personalas išaugdavo beveik 20 proc. (18,8 tūkst. darbuotojų), tai pernai metais augimas tesiekė 6,6 proc. arba kiek daugiau nei pusdešimto tūkstančio darbuotojų. Panašiai traukėsi ir mažmeninės prekybos (nuo 6,2 proc. iki 1,9 proc.), apgyvendinimo sektoriaus (nuo 20,5 proc. iki 13,9 proc.), maitinimo sektoriaus (nuo 14,3 proc. iki 9,5 proc.) personalas.
Kurortuose vasarą darbuotojų dar 2011-aisiais buvo padaugėję net ketvirtadaliu (26 proc. arba 3,5 tūkst. darbuotojų), o pernai šis augimas sudarė jau tik 18,7 proc.(3,2 tūkst.), nors vasara buvo tikrai puiki. Šiuos duomenis, remdamasi „Sodros“ informacija, pateikė Lietuvos įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.
Iš viso per 2018 m. sezoną verslo šakose, kur sezoninių darbuotojų poreikis didžiausias, dirbančiųjų pagausėjo daugiau kaip 24 tūkstančiais. Daugiausiai – maitinimo sektoriuje bei statybose.
Didžiojoje Britanijoje, kur lietuviai taip pat traukia padirbėti vasarą, 2018 m. liepą-rugsėjį sezoniniams darbams buvo priimta 126 tūkst. darbuotojų, o tą patį 2004 m., kai Lietuva buvo priimta į ES, laikotarpį, sezoninių darbuotojų Jungtinės Karalystės darbo rinkoje buvo užfiksuota net 146 tūkst. Tokius duomenis pateikia šios šalies nacionalinis statistikos biuras.
Kaip išsisukti be sezoninių
Dėl sezoninių darbuotojų sumažėjimo kaltos įvairios priežastys. Visų pirma, tirpstantis studentų, profesinių mokyklų auklėtinių, kurie dažniausiai ir bando užsidirbti vasarą ir į kuriuos taikosi verslininkai, skaičius. Statistikos departamento duomenimis, 2010-2017 m. besimokančių aukštosiose mokyklose sumažėjo net 38 procentais. Kritimas tęsiasi ir toliau.
UAB „Biuro“ direktoriaus nuomone, sezoniniams darbams Lietuvoje didelę konkurenciją sudaro tokie pat darbai užsienyje. Be to, jau kuris laikas su darbuotojų deficitu susiduriantys darbdaviai bando išlyginti sezoninius darbo jėgos poreikio šuolius. Gamybos įmonės stengiasi dar iki sezono sukaupti didesnes prekių atsargas, tolygiau paskirstyti darbo krūvį. Tačiau tai neįmanoma aptarnavimo sferoje ar žemės ūkyje.
Didesni visoje Lietuvoje dirbantys darbdaviai sukasi komandiruodami darbuotojus iš didmiesčių, kur gyvenimas vasarą kiek apmiršta, į pajūrį, kur papildomų rankų poreikis išauga. Tariamasi su dirbančiaisiais, kad jie neišeitų atostogų per patį darbymetį. Beje, kaip byloja skaičiai, Lietuvos verslininkai priversti vis labiau remtis pastoviais darbuotojais, tad jų kiekis tolydžio auga, ypač tose veiklose, kur sunkiau atsisakyti rankų darbo (viešbučiai, maitinimas, statybos) arba kur reikia aukštesnės kvalifikacijos. Mažmeninėje prekyboje, gamyboje, žemės ūkyje pastoviai užimtų asmenų mažėja.
Nereikia aukštos kvalifikacijos
„Paprastai dauguma sezoninių darbų yra nesudėtingi ir greitai išmokstami. Dažniausiai ieškoma, kas laikinai galėtų padirbėti padavėjais, virtuvės darbuotojais ar barmenais, - vardija CVMarket.lt atstovė, – turizmo sektorius (užsienyje ir Lietuvos pajūryje) ieško viešbučių vadybininkų, kambarinių; žemės ūkis (daugiausia užsienyje) – lauko, šiltnamių darbininkų; prekybos sektorius – pardavėjų; statybos – pagalbinių darbininkų. Gamybininkams per sezoną prireikia daugiau darbuotojų cechuose, krovėjų, pakuotojų ir pan.
Ir studentai, ir dėstytojai
Sezoniniams darbams dažniausiai parsisamdo jauni žmonės, besimokantys ar studijuojantys profesinėse ar aukštosiose mokyklose ir atostogaujantys būtent tuo metu, kai būna didžiausias darbymetis sezoniniuose versluose. „Taip, jaunimas sudaro didžiausią laikinų darbuotojų dalį, – sutinka „Darbai svetur“ vadovė, – tačiau tarp dirbančių vasarą yra ir nemažai darbuotojų iš mokymo įstaigų, kurie kaip ir studijuojantys jaunuoliai turi ilgas vasaros atostogas. Be to, pastarosios grupės atstovai noriau imasi darbų žemės ūkyje ir gamyboje, kurių pastaruosius dvejus-trejus metus vis labiau ėmė kratytis jaunimas. Priedo, jauni žmonės turi aukštus reikalavimus tiek pačiam darbo pobūdžiui, tiek atlyginimui, mieliau renkasi mažiau fizinio darbo reikalaujančias darbo pozicijas dažniausiai aptarnavimo srityje.“
Mąžtant galinčių dirbti skaičiui darbdaviai sezoniniams darbams turės aktyviau samdyti pensinio amžiaus asmenis. „Lietuvos senjorai dažnu atveju netgi labiau motyvuoti darbuotojai, nes jie, turėdami laiko, galvoja, kaip jį praleisti su nauda. Dažnu atveju, kuomet senjorai susiranda darbą, jie atlieka jį ženkliai kokybiškiau negu jaunuolis, tik ką atėjęs į darbo rinką,“ – mano UAB „Biuro“ vadovas. Tiesa, galbūt dėl kol kas skeptiško darbdavių požiūrio, o gal dėl kitų priežasčių, sezoninio darbo ieškančių pensininkų nėra daug. Kol kas jie mieliau vasarą ilsisi arba lenkia nugarą nuosavuose soduose ir daržuose. Tačiau po keleto metų ši situacija gali gerokai pasikeisti.
„Paskutinės minutės“ darbai
„Bendrai pastebime, kad sezoninio darbo užmokestis Lietuvoje po truputį kyla. Tą įtakoja padidėjęs minimalus atlyginimas bei tai, jog susirasti darbuotojus už mažesnį atlygį darosi vis sunkiau, - teigia CVMarket.lt atstovė, – pavyzdžiui, pardavėjams algos svyruoja nuo įstatymu apibrėžto minimumo iki 750 eurų į rankas.
Gamyboje, statybos sektoriuje įmanoma uždirbti 600-1000 eurų per mėnesį. Žemės ūkyje – nuo minimumo iki 900 eurų, priklausomai nuo išdirbamų valandų skaičiaus. Aptarnavimo bei maitinimo sektoriuje (padavėjai, barmenai) dažnai mokamas minimumas plius šimtas ar pora šimtų eurų. Visa kita – klientų arbatpinigiai.“
Kai kuriais atvejais už sezoninį darbą įmanoma uždirbti gerokai daugiau nei įprastai. Pavyzdžiui, jei netikėtai iš rikiuotės išėjo kritiškai svarbus darbuotojas, dėl kurio griūva visa darbo grandinė, ir būtina skubiai surasti, kuo jį pakeisti keletui dienų ar savaičių. Kaip teigia V.Strazdas, „yra jaunų žmonių, kurie medžioja tokius „paskutinės minutės“ darbo pasiūlymus. Ir per vieną savaitę užsidirba dviejų savaičių atlyginimą.“
Tuo tarpu sezoninių darbų užsienyje užmokestis lieka ganėtinai panašus, kaip ir buvo prieš tai esančiais metais.
„Turizmo sektorius pietų Europos šalyse ne itin didelę algą kompensuoja galimybe suderinti darbą ir poilsį prie šiltos jūros. Be to, į beveik standartinį apie 800 eurų per mėnesį atlyginimą šiame sektoriuje paprastai būna įskaičiuotas ir maitinimas bei būstas, – vardija „Darbai svetur“ savininkė, – norintys daugiau uždirbti gali rinktis sezoninius darbus žemės ūkyje, fabrikuose ar sandėliuose. Mokama kažkur nuo 1200 svarų į rankas, tačiau galima dirbti ir daugiau valandų nei standartinės 40. Tuomet atlyginimas atitinkamai ūgteli. Tiesa, maistas ir būstas jau bus savo sąskaita.“
