Ilgus metus mažėjo mokinių, tad traukėsi mokytojų poreikis. Nors statistika rodė, kad gimstamumas ilgainiui ėmė augti, laiku nebuvo suplanuota, kiek pedagogų reikės po kelerių metų. O dabar visi srebia prisivirtą putrą.
Skaudžiai Lietuvos švietimo sistemai smogė ir tai, kad daugiau nei pusė mokytojų – perkopę per 50 metų, apie 30 proc. iš jų – 60 ar dar daugiau metų. Tad dirbančiųjų šiame sektoriuje gretas retina ir retins pensinis amžius.
Retėjančias vyresnių mokytojų gretas per menkai papildo jaunimas, mat baigusieji aukštąsias pedagogines mokyklas neskuba į klases.
Tiesa, kaip sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, pagal vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičių (11,6) Lietuva viršija tarptautinių ekspertų rekomendacijas.
Pastarieji skaičiuoja, kad finansavimo efektyvumo požiūriu šis santykis turėtų suktis apie 1:14.
Privilioti labai sudėtinga
Krakės – miestelis Kėdainių rajone. Čia veikiančios Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla dar nepasibaigus šiems mokslo metams skubėjo ieškoti pedagogų, kurie papildytų kolektyvą nuo rugsėjo 1-osios.
Dėl trijų – technologijų, muzikos ir geografijos – mokytojų jis daugmaž ramus, mat sutarė su pedagogais, jog jie atėjus rudeniui pradės darbą jo vadovaujamoje mokykloje. A.Magyla viliasi, jog po ilgų paieškų pavyks sutarti ir su psichologu. O štai rasti informatikos mokytoją – tikra bėda.
„Džiaugiuosi, kad šiemet nereikia fizikų, chemikų, matematikų – mat šiuos specialistus privilioti būtų labai sunkiai įveikiamas iššūkis.
Išvis surasti mokytojų labai sunku. Yra kelios priežastys. Valstybė neturi mokytojų rengimo sistemos, niekas neskaičiuoja, kiek jų reikės, kiek jų parengti.
Kasmet tai vis didesnė bėda, tad kuo anksčiau ir pradedi ieškoti. Be to, kiekvienas save gerbiantis vadovas nori surasti ne šiaip mokytoją, o gerą specialistą. Turėtume galėti rinktis bent iš kelių, o ne čiupti tą vienintelį, kuris atėjo“, – kalbėjo A.Magyla.
Važinėja iš toliau
Jis pasidžiaugė, jog Krakėse gyvena palyginti daug mokytojų šeimų. Bet pedagogų vis tiek nepakanka. Tad į Krakes važinėja mokytojai iš Kėdainių miesto ir rajono – Akademijos, Dotnuvos miestelių.
„Suradau du mokytojus ir iš Raseinių rajono, važinėjo pas mus mokytojai iš Kauno ir Panevėžio. Pastaruoju metu intensyviai ieškojau psichologo – jei viskas bus gerai, važinės iš Kauno. Rajono taryba svarstys klausimą dėl kelionės išlaidų kompensavimo, kad ir simbolinio“, – pasakojo A.Magyla.
Jis sakė, kad per pastaruosius dvejus metus mokyklą paliko keli vyresni mokytojai.
„Jie išėjo, nes nori išlikti orūs, galutinai nesusigadinti sveikatos. Pernai dvi geros mokytojos išėjo dirbti kitoje srityje.
Ne dėl atlyginimo. Ten jų nebegali šokdinti tėvai ir vaikai. Yra didelė problema, apie kurią garsiai nekalbama. Tai kartų skirtumas. Juk dauguma mokytojų yra vyresni negu 50 metų, o šiuolaikinių vaikų visiškai kitokia psichologija.
Šiemet ketina išeiti viena labai gera mokytoja, kuri tiesiog nebegali perprasti vaikų“, – apie skaudžius dalykus kalbėjo A.Magyla.
Padaugės pradinukų
Dėl trūkstamų mokytojų galvą suka ir Vilniaus „Ryto“ progimnazijos direktorė Vita Kisielienė. Jos vadovaujama mokykla šiemet turės daugiau pradinių klasių, taip pat priešmokyklinio ugdymo grupių, tad reikia trijų pradinių klasių mokytojų, jų padėjėjų, priešmokyklinio ugdymo pedagogo ir jo padėjėjo.
„Susirasti mokytoją yra sunku, pažadėjo padėti savivaldybės švietimo skyrius. Dabar mokyklos pildosi pradinėmis klasėmis, o tokių mokytojų Vilniuje stinga – turbūt per mažai parengiama“, – kalbėjo V.Kisielienė.
Anot direktorės, iššūkis – rasti mokytojo padėjėjų, taip yra dėl labai menko tokių specialistų atlygio.
Į provinciją nenori
Alytaus muzikos mokyklos direktorė Aldona Vilkelienė taip pat gerai žino, ką reiškia vasarą leistis į darbuotojų paieškas.
„Mums labai reikia jaunų specialistų, jų stinga Lietuvos pakraščių miestuose, čia jauni mokytojai važiuoja nenoriai, visi nori dirbti ir gyventi Vilniuje arba Kaune, taip pat užsienyje“, – padėtį apibūdino mokyklos vadovė.
Šiemet muzikos mokyklai reikėjo trijų mokytojų, direktorė džiaugėsi juos radusi. Mokykloje dirba ir pedagogai, kurie į Alytų važinėja iš Kauno ir Vilniaus.
„Trūksta specialistų visokiose mokyklose. Ne tiktai muzikantų, bet ir fizikų, matematikų. Jų rengimas sutrikęs, nebėra stiprios bazės, kuri buvo anksčiau. Visa tai išsklaidyta išardžius Lietuvos edukologijos universitetą.
Pedagogų rengimą perėmė tas, kas nelabai buvo tam pasirengęs – nei specialistų, nei mokslinės bazės neturėjo. Išardykite savo namus į tris vietas ir gyvenkite – pamatysite, kiek kyla rūpesčių“, – sakė direktorė A.Vilkelienė.
Stinga pagalbos specialistų
Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais mokytojams daugiausia laisvų darbo vietų registruojama pasibaigus mokslo metams – birželio mėnesį – arba prieš pat naujus mokslo metus, rugpjūtį. Šiuo laikotarpiu būna apie 400 mokytojams skirtų darbo pasiūlymų.
Vilniuje ne vienai mokyklai teks su žiburiu ieškoti pradinių klasių mokytojų – stinga 44 pedagogų 37 savivaldybės mokymo įstaigose ir 7 privačiose.
Taip pat justi didelis lietuvių kalbos mokytojų (27 vietos), anglų kalbos (20 vietų), priešmokyklinio ugdymo pedagogų (19 laisvų pareigybių, iš jų 8 savivaldybės ir 11 privačiuose įstaigose), matematikos mokytojų (18 vietų), muzikos mokytojų (11 vietų), informacinių technologijų mokytojų (9 vietos) ir istorijos (9 vietos) poreikis.
Šiemetinė padėtis išsiskiria pagalbos mokiniui specialistų stygiumi: reikia 29 specialiųjų pedagogų, 27 logopedų, 26 psichologų ir 26 socialinių pedagogų.
„Tai siejama su padidėjusiu pirmokų, o kartu – ir klasių skaičiumi, pensinio amžiaus pedagoginių darbuotojų išėjimu į užtarnautą poilsį. Didžiausia darbuotojų migracija vyksta vasarą“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė Alina Kovalevskaja.
Laisvų vietų pilna
Klaipėdoje iš 36 bendrojo ugdymo mokyklų šiuo metu mokytojų ieško 23 įstaigos. Iš viso reikia 43 mokytojų.
Uostamiesčio mokykloms stinga 6 pradinio ugdymo mokytojų, 5 lietuvių kalbos ir literatūros, 5 rusų kalbos, 4 fizikos, tiek pat anglų kalbos, 3 biologijos mokytojų.
Skylės žioji ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iš 51 vaikų darželių šiuo metu darbuotojų ieško 11. Iš viso reikia 17 pedagogų – 12 ikimokyklinio ugdymo mokytojų, 3 priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir 2 logopedų.
„Ieškomų mokytojų krūvis yra įvairus. Vienose mokyklose trūksta mokytojų, kurie turėtų visą etatą, kitose krūvis gali būti ir mažesnis. Tarkim, Baltijos gimnazija šiuo metu ieško fizikos mokytojo, kurio krūvis – 0,4 etato“, – vardijo Klaipėdos savivaldybės atstovė Milda Milbutaitė.
Pedagogų taip pat laukia Šiauliai. Miesto, kuriame rengiami mokytojai, savivaldybė nerenka duomenų apie laisvas darbo vietas mokyklose, tačiau suskaičiavo, koks bus pedagogų poreikis 2020–2021 metais. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose bus siūloma užimti 14 etatų, o bendrojo ugdymo mokyklose – 13 etatų.
Paieškos rezultatus žinos tiktai rudenį
Vilma Bačkiūtė
ŠMSM Pedagogų veiklos skyriaus vedėja
„Padėtį galėsime tiksliau įvertinti prasidėjus 2019–2020 mokslo metams, mat šiemet įvyko reikšmingų permainų.
Įvedus etatinį darbo apmokėjimą kito mokytojų darbo krūviai, tikėtina, jie pasiskirstė tolygiau. Savivaldybėms tvarkant mokyklų tinklą optimaliau pasiskirstė mokinių skaičius.
2018–2019 mokslo metų statistika rodo, kad mažiausiai mokinių Lietuvoje vienam mokytojui tenka kaimo mokyklose (santykis 1:7,83). Mieste šis rodiklis – 1:12,4. Tarptautiniai švietimo ekspertai rekomenduoja, kad, siekiant efektyvaus švietimo finansavimo, vienam mokytojui tektų 14 mokinių.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, kvalifikuotų pedagogų yra parengta tiek, kad jie galėtų užimti visas laisvas darbo vietas mokyklose, tačiau jie nesirenka pedagoginio darbo. Kai kurių dalykų mokytojų (gamtos ir tiksliųjų mokslų, lietuvių ir anglų kalbų) trūkumą jaučiame net ir pakankamai investuodami į pedagogų rengimą.
Daugiausia pastangų reikia įdėti ieškant būdų ir priemonių, kaip subalansuoti pedagogų pasiskirstymą geografiškai. Mano manymu, čia svarbi regioninė politika ir regionų plėtra. Jei regionuose nebus patrauklių socialinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų gyventi, jaunų, perspektyvių mokytojų nesulauksime.
Kitas rūpestis – profesijos patrauklumas. Ekspertai ir tyrėjai nurodo, kad profesijos patrauklumą lemia darbo sąlygos, atlyginimo už darbą dydis bei socialinės ir ekonominės privilegijos (premijos, karjeros galimybės, lengvatos, trumpesnis darbo laikas). Tačiau pastaruoju metu vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad profesijų prestižui įtaką daro ir tai, ir jų reikšmė visuomenei.“
