Tyrimo duomenimis, 30,8 proc. vartotojų tokio produkto greičiausiai nepirktų, o dar 12,88 proc. – tikrai nepirktų.
Pusė respondentų, kaip pranešė VVTAT, žinodami, kad produktas skirtas tik Rytų Europos šalių rinkoms, suabejotų, ar jį įsigyti – tokius produktus pirktų tik 2,85 proc. apklaustųjų. Tuo metu produktą, skirtą Vakarų Europos šalims, net ir žinant, kad jis nei kaina, nei kokybe nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų prekių, rinktųsi 60,55 proc. apklaustųjų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad, vertinant produkto kokybę, sveikumą bei pasitikėjimą gamintoju, vartotojams pakanka pamatyti informaciją apie pagaminimo ir pardavimo šalį. Labiausiai pasitikima produktais, skirtais Vokietijai, Danijai ir Nyderlandams, mažiausiai – Lietuvai ir Latvijai.
Kaip pranešė VVTAT, 88 proc. respondentų mano, kad už vienodą produktų kokybę atsakingi gamintojai, o paklausus, kam labiausiai rūpi, kad tarptautinių prekės ženklų maisto produktų kokybė visose ES šalyse būtų vienoda, 43 proc. nurodė Europos Komisiją, 33 proc. – Lietuvos institucijas, pačius gamintojus – 32 proc.
Kornelija Mykolaitytė
