Kaip šis embargas atsilieps Gruzijai? Kiek gruziniško vyno išgeriama Rusijoje, JAV, Lietuvoje? Kokias perspektyvas Gruzijos vyndariams prognozuoja Rusijos ekspertai ? Apie visa tai – portalo gazeta.ru žurnalisto Rustemo Faliachovo analitiniame straipsnyje.
„Nepaisant politinių kovų, Rusijos rinka tebėra geidžiamiausia Gruzijos vyndarių rinka. Gruzija per pastarąjį pusmetį patiekė Rusijai 25 mln. butelių vyno.
Kartveliški vynai yra populiarūs tarp Rusijos vartotojų, bet greičiausiai iš inercijos, kurios šaknys – sovietmetyje. Dabar ne visi yra pasirengę mokėti 500–1000 rublių (7–14 Eur) už kartveliško žanro klasiką. Per brangu. Be to, iš Ispanijos ir Prancūzijos importuoto aukštos kokybės alkoholio pasirinkimas yra toks didelis, kad Gruzijos gamintojai nebeturi šansų pasiekti sėkmę“, – rašo R. Faliachovas.
Pasak Gruzijos Nacionalinės vyno agentūros, 2019 metų sausio– birželio mėnesiais šalis į Rusiją eksportavo 25 mln. butelių vyno. Tai yra 6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Todėl galima daryti išvadą, kad Rusijos rinka buvo ir išlieka svarbiausia rinka Gruzijos vyndariams. Pagal importuotų kartveliškų vynų kiekį antroje vietoje, gerokai atitrūkusi, yra Ukraina – į šią šalį pristatyta 3,7 mln. butelių vyno. Trečioje vietoje – Kinija (3,5 mln. butelių), ketvirtoje – Lenkija (virš 1,8 mln.), penktoje – Kazachstanas (1,6 mln. butelių vyno).
Per tą patį šių metų pusmetį Gruzijos vyno eksportas į JAV padidėjo 88 procentais. Tačiau vertinant visą vyno eksportą, tai yra labai mažas kiekis, turint omenyje Amerikos rinkos mastą. Į užjūrį iškeliavo tik 354 tūkst. butelių, konstatuoja straipsnio autorius.
Gruzijos meistrų garbei reikia pasakyti, kad didėja kartveliškų vynų eksportas net į Prancūziją, kuri tebediktuoja gėrimo madas (120 proc., daugiau kaip 55 tūkst. butelių).
Nors vertinant absoliučiais skaičiais augimas vėlgi nėra didelis. Maža Lietuva išgeria 6 kartus daugiau kartveliškų vynų nei Prancūzija (315 tūkst. butelių).
Ant sovietinių mielių
Sprendžiant iš visko, Gruzijos vyndarių šlovė daugiausia kyla, jei taip galima pasakyti, ant sovietinių mielių. Aktyviausi kartveliškų vynų vartotojai – buvęs „socialistinis lageris“, tai yra, respublikos, įėjusios į žlugusios Sovietų Sąjungos sudėtį, – ta pati Lietuva ir kitos Baltijos šalys.
Pavyzdžiui, Mongolijoje kartveliškų vynų vartojimas per pirmąjį pusmetį išaugo 68 proc., arba 146 tūkst. butelių, Baltarusijoje, uoliai saugančioje socializmo tradicijas, – 32 proc., arba daugiau nei 889 tūkst. butelių, Izraelyje – 20 proc., arba daugiau nei 131 tūkst. butelių.
Pirmąjį pusmetį Gruzija eksportavo 40,5 mln. butelių vyno į 44 šalis, o tai yra 6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendra eksporto vertė padidėjo 9 proc., viršijusi 98 mln. dolerių (87,38 mln. Eur).
Tai yra neabejotina sėkmė. Populiariausi eksportuojami kartveliški vynai išlieka tie patys dar nuo sovietinių laikų: „Kindzmarauli“ (daugiau kaip 7,3 mln. butelių), „Mukuzani“ (daugiau nei 2,3 mln.), „Cinandalis“ (Tsinandali“ – daugiau nei 1,8 mln.), „Akhasheni“ (daugiau nei 750 tūkst.), „Khvanchkara“ (daugiau nei 480 tūkst.).
Ar banketas tęsis?
„Ar gali būti tęsiamas „Gruzijos vyndarių banketas“ Rusijos rinkoje? Mažai tikėtina“, – teigia R.Faliachovas.
Maskvos ir Tbilisio politinė trintis po Sakartvelo politikų rusofobiškų pasisakymų gali privesti prie Rusijos rinkos užsivėrimo. Taip jau buvo 2008-aisiais metais. Ir sunku čia ką nors prognozuoti.
Bet jei politikams ir pavyks susitarti, jei viskas baigsis tik laikinu susisiekimo lėktuvais tarp Rusijos ir Sakartvelo uždraudimu, pastarosios šalies verslui iškils ekonominių barjerų, kuriuos įveikti vargu ar pavyks.
Pirmas barjeras – paprasčiausias lobizmas. Rusijos lobizmas. Ginant savuosius vynuogių augintojus ir vyndarius. Atviriau už kitus šia tema anksčiau pasisakė partijos „Teisinga Rusija“ pirmininkas Sergejus Mironovas. Jis pasiūlė paskelbti Gruzijai ekonomines sankcijas.
„Kalbėkime atvirai: vyno ir produktų importas iš Gruzijos – tai labdara šios šalies ekonomikai, ir tai labdara kenkiant mūsų šalies vyndariams ir žemdirbiams“, – sakė S.Mironovas.
„Jeigu Rusijos valdžia uždraus vyno importą, tai 2/3 Gruzijos vyno gamybos rinkos paprasčiausiai žlugs“, – sako Federalinės alkoholio rinkos tyrimų centro (CIFRA) vadovas Vadimas Drobizas.
Vynas tapo nemadingu alkoholiu
Antras barjeras – Rusijos rinka, pasak ekspertų, jau pasisotino kartvelišku vynu. Ikikriziniais 2006-aisiais metais iki 80 proc. kartveliškų vynų kelio galą rasdavo Rusijoje. Vėliau, 2008-aisiais, tarp šalių įvyko ginkluotas konfliktas, buvo uždraustas importas iš Gruzijos, tačiau 2012-aisiais metais, draudimą panaikinus, Gruzija tarsi pratrūko.
„Nuo 2013 metų iki šių dienų kartveliškas vynas triumfuodamas grįžo į Rusiją. Iki 65 proc. šio vyno eksporto tenka mūsų šaliai. Kartveliško vyno dalis dabar čia sudaro17 proc., tai yra mažiau, negu SSRS laikais ar pirmojo dešimtmečio pradžioje, bet perskaičiavus į fizinius kiekius, tai yra žymiai daugiau, nei buvo“, – sako V.Drobizas.
Trečias barjeras – Gruzijos vyndariai susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir kiti pasaulinės rinkos dalyviai. O visose vyną gaminančiose šalyse – vyno perprodukcija ir didelė konkurencija su importiniu vynu. Tai reiškia, kad praradę Rusijos rinką, Gruzijos verslininkai neturės galimybės kompensuoti patiriamų nuostolių, eksportuodami vyną į kitas šalis. Visur, kur jis gaminamas, pakanka savo vyno.
Visose šalyse vyno vartojimas jau keletą metų mažėja. Jei eksportas, kad ir į tą pačią Kiniją, auga, bet tik todėl, kad atskaitos taškas yra buvę labai maži eksportuojamo vyno kiekiai.
„Planetos gyventojų skaičius didėja, o vyno vartojimas išlieka maždaug toks pat jau daugiau nei dešimtmetį. O štai alaus ir spiritinių gėrimų vartojimas daugelyje šalių didėja“, – pastebi V.Drobizas.
Ketvirtas barjeras – produkcijos kokybė. Rusijos rinkos reguliavimo institucijos aiškiai leido suprasti, kad jos gali apriboti kartveliško alkoholio tiekimą Rusijai būtent dėl kokybės. Tai patikrintas poveikio užsienio verslui mechanizmas, ir Rusijos vyriausybė jį puikiai įvaldė. Kitas dalykas yra tai, kad „Rosselchoznadzoro“ ar „Rospotrebnadzoro“ draudimai dažnai politizuojami. 2006 metais kartveliškuose vynuose aptikta pesticidų ir sunkiųjų metalų. Niekas netrukdo, jei tik to panorėsi, tų pačių kenksmingų medžiagų aptikti „Akhasheni“ ar „Khvanchkara“ partijoje.
Bet iš tikrųjų ekspertai mano, kad eksporto draudimas 2008–2012 metais Gruzijos vyno gamintojams išėjo į naudą, ir produkcijos kokybė gerokai pagerėjo.
Bent jau dėl to, kad kartveliškų vynų gamintojams teko didinti eksportą į Europą ir užjūrį. O ten pigūs surogatai nieko nedomina, teigia straipsnio autorius.
Ir nors sakartveliečiai pagerino savo vynų kokybę, gerokai padidinti eksportą, tarkime, į Europos Sąjungą ir JAV nepavyko.
„Ne veltui gruzinai yra linkę skaičiuoti eksportą buteliais, o ne dekalitrais, kaip yra priimta. Todėl kad skaičiuojant buteliais kiekis atrodo įspūdingesnis“, – ironizuoja V.Drobizas.
Tuo pačiu ekspertas pripažįsta, kad Gruzijos vyndarių produkcijos kokybė iš tikrųjų pagerėjo. Nuo 2013-ųjų iki 2019-ųjų metų iš Gruzijos į Rusiją buvo patiekta 225 mln. butelių vyno, ir tik vienas milijonas butelių buvo išbrokuota. Pagal tai kartveliškus vynus galima prilyginti ispaniškiems, prancūziškiems ar moldaviškiems“, – sako V.Drobizas.
„Goldman Group“ vykdomasis direktorius Dmitrijus Gelemurzinas vis dėlto mano, kad Gruzijos vyndariai dar turi pasitempti. Ekspertas primena, kad praėjusiais metais Gruzijos nacionalinė vyno agentūra išbrokavo 203 tūkst. litrų alkoholinių gėrimų. „Susigrąžinti prarastas pozicijas padės aktyviau diegiami ISO standartai Gruzijos vyno bendrovėse“, – sako D.Gelemurzinas.
Tuo pat metu ekspertai laikosi vieningos nuomonės, kad pastaraisiais metais gerokai pagerėjo Rusijos vyndarių produkcijos kokybė. Ir tai yra nemaloni staigmena konkurentams iš Gruzijos.
„Jeigu nenurims antirusiškos nuotaikos, per pusmetį Gruzija gali prarasti realizavimo rinką Rusijoje“, – sako D.Gelemurzinas.
„Užimti nišą, kurią dabar užima Gruzijos vyndariai, jei šiems teks palikti Rusiją, greitai nepavyks, – įsitikinęs V.Drobizas. – Tačiau problemą galima lengvai išspręsti. Juo labiau, kad Gruzijos gamintojai greičiausiai negalės taikyti dempingo arba bent jau sumažinti kainą. O Rusijos vyndariai gali prisitaikyti prie vidaus vartotojo, kurio pajamos nuolat mažėja“, – daro išvadą V.Drobizas.
„Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo premjero Dmitrijaus Medvedevo draudimas pirkti importinius vynuoginius, putojančius, likerinius ir vaisinius vynus valstybės struktūrų reikmėms. Kartveliškas vynas – tai importas. O Rusijos valdininkai iš esmės yra aktyvūs vyno ir kitokių alkoholinių gėrimų vartotojai. Dabar forumuose ir seminaruose jie turės atkimšinėti Krasnodaro krašto ir Krymo vyndarių butelius. Taigi, atėjo laikas gerti už mirusiojo sielos ramybę – geriausi „Akhasheni“ laikai liko SSRS“, – liūdna gaida baigia straipsnį R.Faliachovas portale gazeta.ru.
Parengė Leonas Grybauskas
