28 metų Agnė Babelytė, vos baigusi bakalauro studijas, išsyk skubėjo siekti ir magistro laipsnio. O jau turėdama du diplomus ir dirbdama įstojo į profesinę mokyklą. Dabar jos rankose – ir Vilniaus palaugų verslo profesinio mokymo centro interjero apipavidalintojo specialybės diplomas.
Prieš savaitę profesinio mokymo diplomą įgijo ir alytiškė Solveiga Gutauskienė. 33 metų moteris mokytis siuvėjos amato pradėjo praėjus kone dešimtmečiui po bakalauro ir magistro studijų.
Dviejų universitetų diplomų nepakako ir Alytuje gyvenančiai 52 metų Vidai Vrubliauskienei – ji tapo masažiste.
Pastaraisiais metais apie pusantro tūkstančio aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių kasmet stoja į profesines mokyklas.
Vieni taip įgyvendina vaikystės svajonę, kiti universitete įgytas teorines žinias papildo praktinėmis, treti čia ateina suvokę, kad nepavyks įsitvirtinti srityje, kurios studijas baigė.
Vėl tapo mokine
– Aš visuomet svajojau apie interjero studijas, architektūrą, bet abejojau savo meniniais gebėjimais. Juk nesimokiau piešti.
O profesinėje mokykloje paaiškėjo, kad aš tai galiu“, – kas neleido išsyk baigus bendrojo lavinimo mokyklą rinktis to, kas miela širdžiai, paaiškino vilnietė A.Babelytė.
Vilniaus Gedimino technikos universitete ji baigė aplinkos apsaugos inžineriją, o vėliau Vilniaus universitete įgijo hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos magistro laipsnį. Moteris dabar dirba tėvų įsteigtame Babelio bityne ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijoje.
A.Babelytė nesigaili, kad rinkosi kelią, vedantį per universitetus į profesinę mokyklą. Studijuoti jai buvo įdomu, mokytis iš esmės jai patinka, ją traukia tikslieji ir techniniai mokslai. Bet dabar ji jaučiasi kur kas tvirtesnė, mat gebėjimų bagažą papildė dar ir interjero apipavidalinimo žiniomis.
Mergina ketina steigti savo įmonę ir rimtai kabintis į naujos profesijos nužymėtą kelią. Vėl į pamokas vaikščioti pradėjusi Agnė tarp savo bendraklasių toli gražu nebuvo vyriausia. Kai kurie iš naujo kabintis į gyvenimą pradėjo perkopę gerokai per 40 metų.
Svajojo nuo vaikystės
Kaune gimusi ir augusi, dabar Alytuje gyvenanti S.Gutauskienė visuomet svajojo apie siuvėjo amatą. Tačiau baigusi bendrojo lavinimo mokyklą ji pasirinko studijas Kauno technologijos universitete – ten įgijo elektros valdymo inžinerijos bakalauro diplomą, o vadybos magistro laipsnį gavo Aleksandro Stulginskio universitete.
Dabar motinystės atostogų išėjusi moteris vadovauja vienos įmonės rinkodaros skyriui.
„Esu savamokslė siuvėja. Širdyje kirbėjo noras to pasimokyti rimčiau. Tad kai sužinojau apie tokią galimybę, nuskubėjau į Alytaus profesinio mokymo centrą“, – sakė S.Gutauskienė.
Čia subyrėjo išankstinės nuostatos. „Juk visuomenėje sako: „Ai, čia juk profkė, ten stoja tik tie, kurie nesugebėjo net vidurinės mokyklos baigti.“
Tačiau man atsivėrė akys, supratau, kad čia gaunama pakankamai žinių, kad tenka atlikti rimtus ir sudėtingus darbus. O svarbiausia – kad įgyji ne tik teorinių, bet ir praktinių įgūdžių. Juk universitetuose turėjau vos kelių mėnesių praktiką“, – lygino alytiškė.
Naują amatą ji pritaiko praktiškai – savo rankdarbiais S.Gutauskienė prekiauja internete.
Ateityje ji tikisi ankstesnį išsilavinimą susieti su naująja profesija ir neišbarstyti nė vienoje mokymo įstaigoje įgytų žinių ir darbinės patirties.
Turi profesiją pensijai
Alytiškė V.Vrubliauskienė į profesinę mokyklą įgyti masažo specialisto diplomo ėjo galvodama apie ateitį. „Supratau, kad nutrūkus darbo santykiams, išėjusi į pensiją likčiau kaip ir nieko nemokanti“, – sakė moteris, turinti du aukštojo mokslo diplomus – kultūros srities ir projektų valdymo.
V.Vrubliauskienė ankstesnį išsilavinimą įgijo Vilniaus ir Kauno universitetuose. Kultūros srityje ji dirbo 16 metų, o projektų valdymo – dešimtmetį. Moteris tikra, kad ir trečiąją profesiją ateityje pritaikys.
„Įgijęs specialių įgūdžių gali suteikti daug naudos visuomenei. Žinoma, turėsiu daug tobulintis, bet esu tikra, kad atsiveria puikių galimybių. Gali ir savo verslą turėti“, – kalbėjo V.Vrubliauskienė.
Savo užmojį vėl tapti mokine ir vaikščioti į pamokas ji slėpė nuo savo šeimos – vaikų ir vyro Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko, pasakė namiškiams tik tada, kai įstojo.
„Tose srityse, kur aš dirbu, ieškoma jaunų žmonių. Nesvarbu, kiek turi patirties, kiek moki užsienio kalbų, vis tiek tampi kažkoks pabuvęs, mažiau paklausus. Todėl pradedi ieškoti naujos saviraiškos.
Masažas daug metų buvo mano svajonė“, – kaip rinkosi, kokio amato mokytis Alytaus profesinio rengimo centre, pasakojo V.Vrubliauskienė.
Amato mokosi ir aktoriai
Po aukštųjų mokslų ateinantys amato išmokti žmonės profesinių mokyklų pedagogams jau seniai nekelia nuostabos.
Tarkim, į Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro tęstinio mokymo programas pernai įstojo 132 mokiniai, iš jų 82 – turintys aukštąjį išsilavinimą, likusi dalis – tie, kurie ir anksčiau mokėsi profesinėje mokykloje.
Profesinio mokymo diplomo dažniausiai nori tie, kurie prieš tai buvo baigę aukštąsias verslo organizavimo, administravimo, teisės studijas. Mokiniais tampa ir aktoriai, dainininkai, į pensiją išėję policininkai.
„Šie žmonės itin noriai rinkosi fotografijos mokslus, patraukli ir interjero apipavidalinimo, reklamos specialybė. Šių kompetencijų neretai mūsų mokiniams stinga dabartiniame darbe“, – vardijo centro direktorė Rita Pečiukaitytė.
Kirpėjo amato siekia kelios moterys, kurios derina motinystės atostogas su pamokomis.
Direktorė sakė, kad organizuoti mokymo procesą aukštąjį išsilavinimą įgijusiems žmonėms nelengva, mat jie beveik visi dirba ir pageidauja, kad pamokos vyktų vakarais, savaitgalį.
Be to, įstoję mokytis tokie mokiniai neretai, pamatę, kiek reikės mokytis, kad sunku bus suderinti su darbu, meta mokslus.
Atskuba ir iš universitetų
Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės pofesinio rengimo centras šiemet pirmąkart pasiūlė tęstinio mokymo programas tiems, kurie jau įgijo profesiją. Kaip sakė centro atstovė Daiva Subatavičienė, tarp jų yra ir profesines mokyklas baigusiųjų, ir universitetinį ar koleginį išsilavinimą įgijusiųjų.
„Tarkim, yra ir Panevėžio kolegiją, Vilniaus, Šiaulių ar Vytauto Didžiojo universitetus baigusių žmonių. Tai ir 30 metų žmonės, ir kur kas vyresni“, – sakė D.Subatavičienė.
Profesinio rengimo centras siūlo keturias tęstinio mokymo programas – floristikos, apskaitininko ir kasininko, pardavėjo ir socialinio darbuotojo.
Aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės ypač norėtų tapti floristais ir socialiniais darbuotojais.
Šiaulių profesinio rengimo centre 2018 metais tęstinio mokymo programas pasirinko 38 aukštąsias mokyklas baigę žmonės. Dažniausiai jie rinkosi logisto-ekspeditoriaus, suvirintojo ar santechniko mokslus.
Paklausiausi – paslaugų amatai
Pranas Žiliukas
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas
„2017-aisiais 2428 aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės pasirašė sutartį su profesinio mokymo įstaigomis. Iš jų pusantro tūkstančio buvo baigę universitetą. Tais metais dar nebuvo sugriežtinti reikalavimai, kiek kvalifikacijų įgijęs žmogus stoja į profesinę mokyklą.
Nuo 2018-ųjų įsigaliojo naujasis Profesinio mokymo įstatymas. Jame numatyta, kad asmuo valstybės lėšomis negali įgyti daugiau nei dviejų kvalifikacijų, tad jau turintis bakalauro ir magistro laipsnį už valstybės pinigus įgyti profesinio mokymo diplomo negali (tačiau suaugusių žmonių kvalifikacijos įgijimą tam tikrais atvejais apmoka Užimtumo tarnyba. – Red.). Tuomet aukštąjį išsilavinimą įgijusių stojančiųjų skaičius sumažėjo – siekė pusantro tūkstančio.
Galutinių šių metų stojimo į profesinio mokymo įstaigas rezultatų dar negaliu pasakyti, mat jis dar nesibaigė. Šiuo metu prašymų paduota taip pat apie pusantro tūkstančio.
Daugiausia stojama į paslaugų sritį – kosmetiko, kirpėjo mokymo programas, pradeda ryškėti informacijos ir ryšių technologijų paklausa, o paskui rikiuojasi sveikatos, gamybos, inžinerinės profesijos. Žemės ūkio profesiją renkasi negausiai.
Iškart, vos baigę aukštąją mokyklą, į profesinio rengimo įstaigas stoja nedaug žmonių – vos per du šimtus. Stojančiųjų amžiaus vidurkis siekia 31–32 metus. Šiemet profesiniam mokymui numatyta iš viso 20 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.“
