Futurologė iš Australijos – apie Lietuvą kamuojantį „Bjauriojo ančiuko“ sindromą

Australijos lietuvė Kristina Dryža save laiko viena geriausių pasaulio futurologų, yra konsultavusi šimtus garsių verslo kompanijų, o apie Lietuvą sako: ji jau ne bjaurusis ančiukas, o gulbė.

Australijoje gyvenanti lietuvė K.Dryža įsitikino, kad dauguma žmonių bijo ateities, todėl juos būtina drąsinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Australijoje gyvenanti lietuvė K.Dryža įsitikino, kad dauguma žmonių bijo ateities, todėl juos būtina drąsinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Australijoje gyvenanti lietuvė K.Dryža įsitikino, kad dauguma žmonių bijo ateities, todėl juos būtina drąsinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Australijoje gyvenanti lietuvė K.Dryža įsitikino, kad dauguma žmonių bijo ateities, todėl juos būtina drąsinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 29, 2019, 1:04 PM

– Kaip tapote futurologe? – „Lietuvos rytas“ paklausė 42-ejų K.Dryžos, turinčios tokią retą profesiją.

– Jaunystėje man buvo labai svarbu suprasti, kodėl pasaulyje būtent taip klostosi įvykiai. Universitete studijavau antropologiją – tai mokslas, kuris gali atsakyti, kodėl žmonės elgiasi ar galvoja vienaip ar kitaip.

Netrukus supratau, kad žmonės elgiasi pagal tam tikrą modelį. Studijuodama Indonezijos, Amerikos tautų elgesį supratau, kad šis modelis universalus.

Žinios apie kitas kultūras leido atidžiau pasižiūrėti ir į mane supantį gyvenimą. Ėmiau įžvelgti, ko dar nėra, tačiau bus, pajusti, suprasti, kas laukia ateityje.

Pavyzdžiui, einate su drauge į kavinę ir staiga suprantate, kad po trijų mėnesių ji bus uždaryta. Maistas blogas, aptarnavimas – siaubingas.

Visada sakau, daug kas gali daryti tai, ką padarau aš, bet jei visą laiką kalbate telefonu, dirbate, negalėsite atkreipti dėmesio į ženklus, pastebėti įvykių modelių.

– Kas jus kviečia konsultuoti?

– Daugiausia mane samdo didelės kompanijos, įeinančios į 500 didžiausių pasaulio įmonių sąrašą.

– Ką jos nori sužinoti?

– Visi nori sužinoti, kas bus. Bet aš ne kartą esu pabrėžusi: ateitis neegzistuoja.

Mes galime žinoti tik tai, kur buvome ir kur esame.

Ateitis, apie kurią aš kalbu, – tai, kas galėtų būti, atsižvelgiant į tai, kas buvo praeityje ir kas yra dabar.

Bet norint tai pajusti reikia mąstyti cikliškai.

Žmogui būtina pasakyti teisybę, nes kartais patys nenorime jos girdėti, meluojame patys sau.

– Kuo pagrįstos tokios jūsų įžvalgos – vien intuicija?

– Tikrai reikia ir dešiniu, ir kairiu smegenų pusrutuliu galvoti. Bet aš pradedu nuo jausmo.

Pirmiausia – mano intuicija. Ji geriausiai nuspėja ateitį.

O tuomet svarbu ir žinios, ir tyrimų duomenys.

Dauguma žmonių bijo ateities.

Bet aš sakau: „Kai žinosite, kas atsitiks, jūs būsite stiprūs ir galėsite drąsiai pasitikti ateitį.“

– Jei matote, kad įmonės laukia blogi laikai, o šiuo metu ten visi jaučiasi puikiai, ar gadinate jiems nuotaiką ir pranešate, ką jums sako intuicija?

– Taip! Būtinai. Jei mano intuicija taip sako, pasakau. Taip žmonės tampa stipresni, labiau pasiruošę sutikti išbandymus ir, kad ir kas atsitiktų, nebūti aukomis.

Viena mano veiklos sričių yra archetipai.

Griovimas yra būtina sąlyga kūrybai. Būtina sugriauti ir parodyti, kaip reikėtų atstatyti.

Delfų orakulai senovės Graikijoje sakė: „Pažink save.“

Aš irgi sakau: „Pažink save, bet taip pat pažink savo kraštą, pažink savo rinką, suprask žmonių elgesį, psichologiją.“

– Ar futurologai skaičiuoja, kiek išsipildo jų prognozės? Ar turėjote galimybių patikrinti savo įžvalgas?

– Pagal įžvalgas yra sudarytas geriausių pasaulio futurologų sąrašas, ir aš jame esu.

– Kiek firmų jau konsultavote?

– Manau, šimtus. Aš tai darau dvidešimt metų.

– Kaip klientai jus randa?

– Per internetą. Dirbu visame pasaulyje: Londone, Niujorke, Tokijuje.

– Ar jus samdytis brangu?

– Taip, tai brangu! Tai – prabanga.

– Ar bandėte atspėti Lietuvos ateitį?

– O taip! Manyčiau, geriausiai Lietuvai tinka „Bjauriojo ančiuko“ istorija.

Lietuva vis dar mano, kad yra bjaurusis ančiukas, nors jau seniausiai virto gulbe.

Lietuva vis dar bijo pasižiūrėti į veidrodį ir pamatyti jame gulbę.

Nereikia dairytis, ką kiti daro, – rūpinkitės tuo, ką patys darote. Jei visą laiką dairysitės į kitus, taip ir liksite bjauriaisiais ančiukais.

Turite nustoti dejuoti, kad gyvenimas sunkus, kad esate aukos, kad Lietuva maža.

Reikia naujos pozityvios istorijos apie save – savo talentus ir gebėjimus.

– Ar konsultavote Lietuvos politikus?

– Ne, bet aš labai norėčiau.

– O verslo įmones?

– Prieš dvejus metus kalbėjau su „Swedbank“ banku Vilniuje.

– Ar papasakojote jiems, kad laukia skandalas dėl pinigų plovimo?

– Ne, to nemačiau. Mane kvietė pakonsultuoti tik dėl „MasterCard“ kortelių rinkos.

– Lietuvoje kai kurie verslo atstovai mėgsta konsultuotis su būrėjais. Kuo futurologai skiriasi nuo būrėjų?

– Futurologams reikia intelekto, taip pat – daug žinių apie rinką, finansus, ekonomikos ciklus.

Tai nėra astrologinės pranašystės.

Aišku, svajoti irgi reikia, bet darant prognozes būtina tvirtai stovėti ant žemės.

Futurologas niekada nesako, ką daryti.

Man įdomu žvaigždės, gamtos ciklai, bet aš taip pat remiuosi žiniomis iš daugybės kitų sričių.

– Ar savo sugebėjimų nepritaikote sau, artimiesiems? Tarkime, ar lipdama į lėktuvą neklausiate intuicijos, ar jis gali sugesti?

– Taip, klausiu. Bet žinote patarlę: batsiuvys vaikšto suplyšusiais batais, o automobilių mechaniko mašina nevažiuoja.

Labai svarbu būti neasmeniškam. Asmeniškumai trukdo teisingai matyti ir jausti.

– Gal galite pasakyti, kokia ateitis laukia žiniasklaidos?

– Žiniasklaida išliks, bet labai pasikeis. Man atrodo, mes mokėsime labai daug už tikrą tiriamąją žurnalistiką. Kita kryptis – socialinė žiniasklaida.

Labiausiai plėtosis vadinamieji vieno žmogaus laikraščiai.

Žvelgti į ateitį verčia besikeičiantis pasaulis

Vytautas Gaidamavičius

Verslo konsultantas

„Lietuvoje neteko girdėti apie futurologus.

Vis dar populiaru ieškoti guru, kurie pasakys, kaip reikia gyventi, – ar tai būtų būrėjas, ar superekspertas iš tarptautinės konferencijos. Tokių guru Lietuvoje vis daugėja.

Todėl vertinčiau dvejopai. Jei verslininkas kreipiasi į futurologą tikėdamasis, kad jis pasakys vieną gerą, teisingą atsakymą, sakyčiau, kad tai reikėtų vertinti atsargiai.

Bet jei verslininkas tikisi įžvalgų, pagal kurias pats

darys sprendimus, tai visokeriopai sveikintina.

Nuo XVIII iki XIX amžiaus pasaulis pasikeitė nedaug – ką darydavo tėvai, tą darė ir jų vaikai, anūkai.

Per XX amžių pasaulis pasikeitė labai smarkiai, o per pastaruosius 20 metų pakitimai vyksta milžinišku greičiu.

Kuo toliau, tuo sunkiau darosi galvoti apie ateitį remiantis praeities ar dabarties faktais.

Vis mažiau galima tikėti mokslininkais, kurie žino, kaip buvo. Juk XIX amžiaus pabaigoje Britanijos mokslo taryba pareiškė, kad joks daiktas, sunkesnis už orą, skraidyti negali.

Futurologai turi didžiulį pranašumą prieš mokslininkus, nes mąsto kategorijomis „kas galėtų būti“.

Jie mato tai, ko dar nėra. Ir jie gali būti labai naudingi, nes žmogų, užsikasusį dabarties problemose, gyvenantį graužatimis, ir mąstantį tik apie tai, kas atsitiks po dvejų metų, gali nukelti keliasdešimt metų į priekį.

Futurologai sugeba fantazuoti. Jie gali praplėsti mąstymą, priversti pažvelgti plačiau, svajoti.

O fantazuoti ir svajoti verslininkui reikia, kad po to atsisėdęs ramiai pagalvotų: o kaip aš toliau plėtosiu savo kompaniją, verslą, į kokią ateitį žengiame, kad spėtume koja į koją su pokyčiais, kurie vyksta.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.