2014-2018 m. Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus paaugdavo 0,5 proc. Palyginimui, 2003-2008 m. ekonomika vidutiniškai kildavo po 7,1 proc. kasmet, o 2009-2013 m. – 1,2 procento. Būtent dėl sankcijų karo su Vakarais, TVF teigimu, Rusijos ūkio augimas kiekvienais metais sulėtėdavo po 0,2 procentinio punkto.
Dar 0,6 procentinio punkto lėtėjimą kasmet lėmė smukusios naftos kainos. Savo pridėjo biudžetiniai ir monetarinės politikos ribojimai, kurių Rusijos valdžiai teko imtis tam, kad šalies ekonomika prisitaikytų prie išorės sukrėtimų. Viską sudėjus į krūvą matyti, kad tai kasmet Rusijos ekonomikai neleisdavo pakilti 1,2 procentinio punkto.
Kiek neteko Europa?
Kai Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių prieš Vakarus, šie didžiausius nuostolius skaičiavo dėl apriboto į Rusiją eksporto. Dėl šios priežasties ES netekimai 2014-2016 m. siekė 34,7 mlrd. JAV dolerių arba po 11,6 mlrd. JAV dolerių kiekvienais metais. Tokios analizės, kurią užsakė Europos Parlamentas, rezultatus 2017 m. rudenį pateikė Austrijos ekonominių tyrimų institutas (WIFO).
Absoliučiais skaičiais dėl Rusijos draudimo nukentėjo Vokietija, stambiausia Rusijos prekybos partnerė Europoje, rašo bbc.com. Santykine išraiška dėl sumenkusio eksporto į Rusiją didžiausios žalos patyrė Kipras, Graikija ir Kroatija.
WIFO pabrėžė, kad teoriškai eksporto netekimų negalima laikyti tiesioginiu ekonominiu nuostoliu, nes kompanijos prekių ir paslaugų srautus gali nukreipti į kitas valstybes. Vis dėlto WIFO turimi duomenys rodo, kad įmonėms iš Europos nepasisekė pasitelkti tokios strategijos savo nuostoliams sumažinti.
Tiesa, instituto atstovai atkreipė dėmesį, jog 34,7 mlrd. JAV dolerių gali būti kiek sumažinta suma, nes į ją neįtrauktas šalutinis efektas. Pavyzdžiui, dėl smukusio eksporto vokiškų automobilių eksporto nukentėjo ir kompanijos Austrijoje, kurios įtrauktos į vokiškų automobilių gamybos grandinę.
Skaičių magija
Šių metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie šalies dėl sankcijų patirtus nuostolius, skaičiavo: „Ekspertų duomenimis, dėl nuo 2014 m. prasidėjusių draudimų ir ribojimų Rusija prarado 50 mlrd. JAV dolerių, ES – 240 mlrd. JAV dolerių, JAV – 17 mlrd. JAV dolerių, Japonija – 27 mlrd. JAV dolerių“.
Tik prezidentas nepatikslino, kokie ekspertai pateikė tokius skaičiavimus. 240 mlrd. JAV dolerių nuostolis, kurį, pasak V.Putino, patyrė ES, neminimas jokiose šią temą nagrinėjančiose ataskaitose.
Nei prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nei Rusijos ekonomikos plėtros ministerija į BBC prašymą patikslinti skaičius nesureagavo.
V.Putino paminėtiems rodikliams artimiausi Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Tarybos specialiojo pranešėjo žmogaus teisių tema Idrisso Jazairy paminėti duomenys. I.Jazairy Rusijoje Maskvos kvietimu viešėjo 2017 m. pavasarį.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad JTO atstovas buvo atvykęs tam, kad nustatytų „neigiamą vienašališkai primestų priemonių poveikį žmogaus teisėms“. Spaudos konferencijoje svečias nurodė, kad bendrai Vakarai dėl sankcijų patyrė 100 mlrd. JAV dolerių nuostolių, o tai – dvigubai daugiau, nei žala, kurią patyrė Rusija. Esą šios nuostoliai – 52-55 mlrd. JAV dolerių.
2017 m. rugsėjį JTO veiklos monitoringą atliekanti nevyriausybinė organizacija „UN Watch“ atkreipė dėmesį į tai, kad I.Jazairy ataskaita tapo komplimentu Rusijai. Joje V.Putinas pristatomas kaip žmogaus teisių pažeidimų auka, o dokumente kalbant apie Krymo aneksiją priduriamas žodis „tariama“.
Nauji vėjai
Draudimas į Rusiją įvežti maisto produktus iš užsienio Maskvoje leido atsirasti naujoms prekybos vietoms: maisto turgums, sveiko maisto parduotuvėms.
2014 m. įvestą maisto produktų embargą V.Putinas šių metų vasaros pradžioje pratęsė iki 2020 m. pabaigos.
Iš atsakomųjų Rusijos sankcijų daugiausia naudos per penkerius metus išpešė Rusijos žemdirbiai. Jie ne tik atsikratė konkurentų iš užsienio, bet ir sulaukė valstybės paramos. Dėl to, pavyzdžiui, 2015 m. sausio-lapkričio mėnesiais žemės ūkis augo 2,9 proc., kai tuo pat metu šalies BVP smuko 3,8 procento.
Po to, kai iš Rusijos pasitraukė tarptautiniai prekių ženklai ir kompanijos, vietiniai nekilnojamojo turto vystytojai ėmė plėtoti savo projektus mėgindami juos padaryti įdomesnius.
Rusų ūkininkai noriai kuriasi šiuolaikiniuose turguose ir maisto turguose, kurie Maskvoje atsiranda senųjų turgaviečių vietose, o taip pat didina sveiko maisto parduotuvėms tiekiamų produktų apimtis, rašo rbc.ru.
Tokių prekybos vietų pranašumas, lyginant su prekybos tinklais, yra asortimento įvairovė. Be to, jos siekia rasti optimaliausią vietą, kuri būtų patraukliausia tikslinei auditorijai.
Denisas Sokolovas iš nekilnojamojo turto (NT) paslaugų įmonės „Cushman & Wakefield“ Rytų Europos tyrimų ir analizės departamento atkreipė dėmesį į tai, kad iki embargo prekės iš užsienio prekybos centruose sudarė ne mažiau 40-45 proc. parduotuvių asortimento. Todėl, įvedus apribojimus, Rusijoje prekių įvairovė gerokai aptirpo.
„Nebuvo kuo užpildyti lentynų prekybos centruose, todėl jų formatas neteko prasmės, parduotuvės ėmė mažėti. Visų formatų parduotuvės šia prasme žengė žingsnį atgal“, – komentavo D.Sokolovas.
Ūkininkų elitas
Įdomu tai, kad ūkininkai ėmė pirkti brangų nekilnojamąjį turtą Maskvoje.
„Matyt, jie iš žemės gauna tokią naudą, kad suvokia, jog tuos pinigus reikia kur nors padėti. Mes tą realiai matome savo projektuose“, – dar 2014 m. rugsėjį kalbėjo NT vystymo bendrovės vadovas Dmitrijus Kotrovskis.
Jo teigimu, žemdirbiai ėmė dažniau pirkti NT tuose projektuose, kurie anksčiau jiems būdavo ne pagal kišenę.
Apie tą pačią tendenciją NT rinkos dalyviai kalbėjo ir 2016 metais.
Naujas sankcijų paketas
Prieš kelias dienas pasirodė žinių, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, jog Rusijai būtų įvestos tolesnės sankcijos dėl kovinės nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ panaudojimo Jungtinės Karalystės mieste Solsberyje, ketvirtadienį pranešė portalas „Politico“.
Kitų šio įsako detalių pranešime nepateikiame, pranešė naujienų agentūra BNS.
Anksčiau Atstovų Rūmų užsienio reikalų komitetas paragino D.Trumpą įvesti antrąjį sankcijų Rusijai etapą dėl 2018 m. kovą Solsberyje įvykusio incidento.
JAV Valstybės departamentas praeitų metų rugpjūtį paskelbė Rusijai pirmąjį sankcijų paketą dėl „Skripalių bylos“, remiantis 1991 m. įstatymu dėl cheminių ir biologinių ginklų kontrolės bei jų karinio naudojimo uždraudimo ir tuomečio prezidento Billo Clintono 1994 m. paskelbtu įsaku.
Įstatymas numato, kad antrasis sankcijų ratas turi būti įvestas, jeigu Rusija per tris mėnesius nepateiks JAV „patikimų įsipareigojimų“ nenaudoti cheminių ir biologinių ginklų ir nebus pasiruošusi įsileisti Jungtinių Tautų inspektorių į savo cheminių ginklų objektus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad JAV sankcijos Maskvai yra beprasmiškos ir duodančios priešingų rezultatų.
