Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, susitraukė 0,1 procento.
Yra ženklų, kad panašaus nuosmukio nepavyks išvengti ir antrąjį pusmetį. Tokiu atveju Vokietijos ūkį iš esmės ištiktų recesija, nes BVP smuktų du ketvirčius iš eilės.
Bet su vokiečiais bendradarbiaujantys Lietuvos gamintojai įsitikinę, kad sąstingis jiems kol kas niekaip nepakenks.
Jokio lėtėjimo nepastebi
„Mes Vokietijoje šiuo metu augame. Nauji užsakovai, nauji produktai kitais metais, tikėtina, leis pasiekti keturis kartus didesnę apyvartą.
Anksčiau Vokietijai tebuvome posovietinė šalis, kuria jie nepasitikėjo. Pastaruosius trejus metus padėtis iš esmės pasikeitusi“, – „Lietuvos rytui“ sakė bendrovės „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius.
Ši įmonė Vokietijos rinkai tiekia įrenginius plastikui apdirbti, automobilių, energetikos pramonėje naudojamą techniką, pavienius produktus traukiniams gaminti. Nuo 2007 m. Vokietijos rinkoje veikianti „Arginta Engineering“ gerina rodiklius ir automobilių gamybos sektoriuje.
„Apskritai Vokietijoje mūsų užsakovų krepšelis mažėja. Tačiau net ir būdami dešimt kartų didesni ekonomikos sulėtėjimo nepajustume.
Kai užsakovo apyvarta – milijardas eurų, o perkamoji galia – 400 mln. eurų, jai sumažėjus iki 370 mln. eurų iš partnerio gaudami 2 mln. eurų vertės užsakymą jokio lėtėjimo nepastebime“, – kalbėjo T.Jaskelevičius.
Galėtų mesti milijardus
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė įsitikinusi, kad šiemet vokiečių investicijos Lietuvoje nesumažės.
Anot jos, lėtėjančios Vokietijos ekonomikos įtaka iki mūsų dar tikrai neatėjo.
„Jokių panašių kalbų iš įmonių nesu girdėjusi, neturiu žinių ir apie ketinimus atšaukti sutartis. Juo labiau kad Vokietija turi tiek instrumentų, kurie padėtų atremti recesiją“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Gurinskienė.
Pastaraisiais metais vokiečiai turėjo biudžeto perviršį, jie yra sukaupę solidų atsargų paketą, todėl gali imtis priemonių ekonomikai skatinti. Pavyzdžiui, Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas užsiminė, kad tam gali būti skirta 50 mlrd. eurų.
Kita vertus, pirmų dviejų ketvirčių rezultatai parodė, kad Vokietijos eksportas lėtėja, ypač automobilių pramonės.
Tenykštis verslas susirūpinęs ir dėl artėjančio „Brexit“, ir dėl JAV bei Kinijos karų.
Anot ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos programos direktoriaus Tado Šarapovo, jau girdėti kalbų, kad galbūt Vokietijai reikėtų persvarstyti fiskalinę politiką – palengvinti sąlygas verslui mokesčių atžvilgiu.
„Tačiau Vokietijoje mokesčių sistema gana sudėtinga, imtis pokyčių nėra paprasta. Tradiciškai jie greitų sprendimų nepriima. Kaip greitai reikėtų tai padaryti norint išvengti recesijos, sunku pasakyti. Kita vertus, neaišku, ar tai duotų pakankamą efektą“, – svarstė T.Šarapovas.
Anot A.Gurinskienės, apskritai ekonominius rezultatus derėtų vertinti metų pabaigoje – tai daryti dabar dar per anksti.
„Vis dėlto Lietuva Vokietijos importe užima tokią mažą dalį, kad vargu ar tai mus labai paveiktų. Kasdien gauname paklausimų iš Vokietijos verslininkų, kas galėtų būti jų tiekėjai.
Kasdieniame darbe nematau, kad kas nors atsisakytų savo planų. Jeigu taip ir nutinka, tai greičiau dėl atostogų, o ne dėl artėjančios recesijos“, – teigė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė.
Darbo kol kas nepristigo
Paklausta, ar dėl ūkio pokyčių vertėtų sunerimti dirbantiems Vokietijoje, A.Gurinskienė tikino, jog esant didžiulei darbo jėgos paklausai kalbos apie atlyginimų mažinimą nė būti negali.
Tai patvirtino darbuotojų paieškos portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. Ji palygino šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius – skelbimų, kviečiančių dirbti į Vokietiją, skaičius šiemet išaugęs penktadaliu.
Darbdavių siūlomi atlyginimai menkai pakitę, o valandinis užmokestis žemės ūkio bei gamybos sektoriuje vidutiniškai išaugo apie 15 proc. (buvo apie 8,5 euro, dabar – apie 10 eurų), statybos sektoriuje užfiksuotas 14 proc. mėnesinis ūgtelėjimas (nuo 2,2 tūkst. iki 2,5 tūkst. eurų).
„Vienas ryškesnių skirtumų yra tai, jog daugiau ieškoma darbininkų, o specialistams darbo pasiūlymų šiek tiek sumažėjo“, – pasakojo R.Tatarėlytė.
Siūlo pasirengti nuosmukiui
T.Šarapovo nuomone, šiuo metu Vokietijoje galbūt ir galima matyti techninės recesijos požymių, bet, palyginti su 2018 metų rodikliais, tai tėra labai lėtas augimas.
„Vis dėlto tokių šalių kaip Lietuva – nedidelių, atvirų, orientuotų į eksportą – vyriausybėms reikėtų atidžiai vertinti kiekvieną signalą. Jei Vokietijos ekonomika duoda ženklą, kad gali būti pokyčių, reikia apsispręsti, kokią taktiką taikyti.
Juk Vokietija susijusi su kitomis valstybėmis, į kurias eksportuoja Lietuva. Tad jei Vokietijoje pasireikštų sąstingis, tai pajustų ir kitos šalys partnerės, o Lietuvai tai turėtų pasekmių. Mat sulėtėjus eksportui liktų labai nedaug manevro laisvės“, – aiškino T.Šarapovas.
Sumažėjus eksporto apimčiai, tikėtina, susitrauktų atlyginimai, žmonės mažiau lėšų išleistų vartojimui, o įmonės menkiau investuotų. Vyriausybei norint palaikyti ekonomikos stabilumą liktų vienintelis kelias – didinti valstybės išlaidas.
Aktyvinti viešąjį sektorių ragino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Ruoštis ir taupyti galimam sulėtėjimui būtina. Daugelis įmonių tai nujausdamos svarsto, ar nevertėtų pristabdyti skolinimosi. Tik tai ir be jų padarė bankai, pramonei neduodami lėšų.
Vyriausybė turėtų ieškoti galimybių atvesti kapitalą. Be to, valstybei jau dabar reikėtų pasiruošti išankstiniam skolinimuisi, nes kol kas tai galima padaryti pigiau – sunkmečiu pasiskolinti brangu ir sunku“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Didžiausia apkrova
Padėtis tarptautinėse rinkose, nuo kurių smarkiai priklauso Lietuvos inžinerinės pramonės rodikliai, šiuo metu yra trapi ir nestabili.
Pirmiausia dėl ekonomikos lėtėjimo ir prekybos karų nustojo augti pasaulinės prekybos apimtis. Antra, galima pamatyti signalų, kad prekybos karai daro vis didesnį poveikį realiai ekonomikai.
Bet kol kas tik retoje su Vokietijos rinka dirbančioje pramonės įmonėje realiai justi į blogą pasikeitusi situacija. V.Janulevičiaus žiniomis, užsakymų apimtį yra sumažinusios 6–7 proc. į Vokietiją eksportuojančių bendrovių.
Užtat metalo pramonė toliau augina apsukas, namų apyvokos reikmenų gamintojai tempo taip pat nemažina. Vienintelis segmentas, kuriame matyti sulėtėjimas, – tam tikrų dalių produktų, kurie surinkinėjami Vokietijoje, gamyba.
„LPK narės sudaro 60–70 proc. visų eksportuojančių įmonių, tad kalbos apie ekonomikos sulėtėjimą gretimoje šalyje negali mūsų nepasiekti.
Kuo toliau, tuo dažniau apie tai diskutuojame. Vis dėlto per porą praėjusių ketvirčių Lietuvoje pramonės įrenginiai dirbo didžiausiu galimu – daugiau nei 90 proc. – krūviu“, – teigė LPK viceprezidentas.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktoriaus Dariaus Lasionio duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją padidėjo beveik dešimtadaliu.
Tiesa, iš asociacijos narių atsiliepimų matyti, kad atsiranda požymių, jog dėl lėtėjančios Vokietijos ekonomikos rezultatai ateityje nebeaugs.
Bet žymaus nuosmukio D.Lasionis taip pat nenumato.
Naudinga perkelti gamybą į Lietuvą
„SME Finance“ patarėją ekonomikai Aleksandrą Izgorodiną stebino tai, kad Vokietijos pramonės nuosmukis kol kas neturėjo ryškesnio poveikio Lietuvos ekonomikai. Atvirkščiai – Lietuvos eksporto ir pramonės gamybos apimties augimą lėmė kelios svarbios priežastys.
Pirmoji – vėluojanti Lietuvos eksporto rodiklių reakcija į pokyčius išorės rinkose. Mat kurį laiką gamintojai dar dirba pagal senas sutartis, kurios nėra atnaujinamos kas mėnesį.
„Antra, pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto į Vokietiją augimą palaikė itin stiprus tenykštis vidaus vartojimas. Galiausiai iki tam tikro lygio Vokietijos pramonės nuosmukis Lietuvos eksportuotojams yra naudingas, nes tokiu atveju vokiečiams naudingiau perkelti dalį gamybos į Lietuvą ir taip sumažinti sąnaudas“, – vardijo pašnekovas.
Lietuvos inžinerinės pramonės ir laisvųjų ekonominių zonų atstovai jau pastebėjo padidėjusį Vokietijos įmonių poreikį bendradarbiauti su Lietuvos verslu.
„Vokietijoje arba Danijoje atlyginimai kyla kone valandomis, Lietuva kol kas išlieka tarp patrauklių šalių gamybai plėtoti. Todėl ir mūsų pramonė demonstruoja augimą“, – sakė A.Izgorodinas.
Jo manymu, daugiausia neaiškumų kyla dėl eksporto į Vokietiją. Tiesa, dėl rekordiškai žemo nedarbo lygio (vos 3,1 proc.) jos vidaus rinka šįmet išliks itin stipri, o tai – teigiamas ženklas. Tačiau pačios Vokietijos pramonės nuosmukis birželį buvo didžiausias per šiuos metus.
„Kol kas padėtis nėra kritinė, tačiau juntama, kad tokios tendencijos užsitęsė. Inžinerijos pramonė eina paskui pasaulio ekonomiką, o jos būklė yra trapi“, – sakė analitikas.
