Dėvėtų drabužių parduotuvės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje klesti toliau, o į šį verslą netikėtai pradėjo skverbtis net pasaulinės kompanijos.
Be to, vis dažniau dėvėtus rūbus internete pardavinėja patys gyventojai, taip pat kai kuriose šalyse klesti ir jų nuoma.
Palieka milijardus zlotų
Lenkijos centrinė statistikos valdyba pranešė, kad dėvėtų drabužių parduotuvių skaičius šalyje toliau auga ir jau viršijo trisdešimt tūkstančių.
Tokių krautuvių metinė apyvarta pasiekė 6 milijardus zlotų (1,37 mlrd. eurų), o jose lankosi jau 55 procentai gyventojų, iš kurių net 42 procentai tai daro reguliariai.
Prognozuojama, kad į Varšuvą netrukus atkeliaus ir Vakarų sostinėse pasirodžiusios naujos rūšies dėvėtų rūbų parduotuvės.
Antai šią vasarą Berlyno prekybos centre „Alexa“ pradėjo veikti drabužių prekybos internetu milžino „Zalando“ įsteigta dėvėtų rūbų parduotuvė „Zircle“. Visos prekės joje kainuoja po 3, 5 ir 7 eurus.
Nuostatos greitai keičiasi
Tuo metu JAV prekybos tinklas „Urban Outfitters“ įkūrė internetinės prekybos svetainę „Nuuly“, kurios prenumeratoriams leidžia mėnesiui nuomotis 6 drabužių vienetus.
Po to juos reikia arba nusipirkti, arba grąžinti į parduotuvę, kurioje drabužiai išskalbiami ir siūlomi išsinuomoti ar pirkti kitiems klientams.
Tokiam žingsniui amerikiečių kompanija ryžosi reaguodama į vadinamosios Z kartos atstovų pageidavimus kuo greičiau įsigyti naujų madingų daiktų.
Tyrimai rodo, kad jaunimas juos trumpam laikui yra nusiteikęs nuomotis, o tokio verslo apyvarta pasaulyje 2023 metais sieks 2,5 mlrd. JAV dolerių (2,28 mlrd. eurų).
Jaunoji vakariečių karta dėvėtus rūbus vis dažniau perka ir dėl ekologinių sumetimų.
Daugėja jaunų žmonių, kurie mano, kad taip jie prisideda prie ilgesnio drabužių naudojimo ir mažesnės aplinkos taršos.
Tiesa, tokios nuostatos svarbios ne visur. Antai Varšuvos universiteto ekonomikos profesorius Andrzejus Buszko tvirtino, kad Lenkijoje dėvėtų drabužių populiarumą kol kas lemia ne tiek ekologiniai, kiek ekonominiai veiksniai. Pirkėjai tiesiog labiau nori pigiai įsigyti žinomo gamintojo drabužį, nei rūpinasi aplinkosauga.
Tuo metu Jungtinės Karalystės humanitarinė organizacija „Oxfam“, valdanti didžiulį dėvėtų rūbų parduotuvių tinklą, pranešė šį rudenį atidarysianti pirmą milžinišką prekybos centrą, kuris bus net 12 kartų didesnis už dabartines prekybos vietas.
Čia bus prekiaujama ne tiktai dėvėtais drabužiais, batais ir žaislais, bet ir kava, arbata, šokoladu, bambuko gaminiais, atvežtais iš Afrikos ir Azijos kaimelių, kuriems tiesiogiai bus pervedama dalis pelno.
„Oxfam“ prekybos padalinio direktorius Andrew Hortonas aiškino, jog organizacija savo parduotuves nuo šiol sieks reklamuoti ne tik kaip vykdančias etišką prekybą, bet ir kaip malonią vietą pasibūti.
Gamintojai junta spaudimą
Aplinkosaugininkai seniai priekaištauja, kad pigius naujus drabužius siūlantys koncernai, siūdami jaunimui gaminius iš sintetinių audinių, daro didžiulę žalą, nes tokios medžiagos išlieka nesuirusios kone tiek pat laiko kaip ir plastikas.
Savo ruožtu medvilniniams audiniams gaminti sunaudojama daug vandens, kurio trūkumas Afrikos ir Azijos šalyse vis labiau jaučiamas.
Apskaičiuota, jog tekstilės pramonė 2050 metais bus atsakinga už ketvirtadalį anglies dvideginio, patenkančio į orą.
Siekdami išvengti protestų ar boikoto akcijų šią vasarą 32 didžiausi rūbų koncernai Prancūzijos mieste Bjarice pasirašė susitarimą dėl indėlio į kovą su klimato atšilimu.
Pavyzdžiui, „Zara“ pranešė, jog po šešerių metų visi jos gaminiai bus ekologiški, iki 2025 metų net 80 procentų energijos kompanijos fabrikuose ir parduotuvėse bus iš atsinaujinančių šaltinių, visos atliekos bus perdirbamos, o ne išvežamos į šiukšlynus.
Taip pat žadama atsisakyti toksiškų dažų, o parduotuvėse įrengti dėžes, į kurias pirkėjai galės atnešti išmesti skirtus drabužius.
Švedijos koncernas „H & M“ irgi įsipareigojo iki 2030 metų visus drabužius gaminti iš antrinių bei ekologiškų žaliavų.
