Iš Rusijos į Lietuvą persikėlusi šeima to nesitikėjo – priversta gyventi automobilyje

„Jūs – fašistai. Čiuožkit iš čia į tą savo Lietuvą“, – ne tiek menkos algos, kiek tokie namo kaimynų įžeidimai Algio Paukščio šeimą paskatino persikelti iš Kaliningrado srities į Lietuvą. Maždaug prieš pusantros savaitės, rugpjūčio 28-ąją, jis su šeima visam laikui paliko Sovetską ir atvažiavo į Vilnių. Ir iki šiol jiedu su žmona yra priversti gyventi savo automobilyje.

 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Vilniaus lietuvių mokykla.   <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Vilniaus lietuvių mokykla.   <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Po pamokų tėvai pasiima vaikus iš mokyklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Po pamokų tėvai pasiima vaikus iš mokyklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Vilniaus lietuvių mokykla.   <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Vilniaus lietuvių mokykla.   <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  
Automobilis – biuras ir namai ant ratų.
Automobilis – biuras ir namai ant ratų.
Automobilis – biuras ir namai ant ratų.
Automobilis – biuras ir namai ant ratų.
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Iš Kaliningrado srities į Lietuvą persikėlusios gyventi Paukščių šeimos vaikai kol kas glaudžiasi mokyklos bendrabutyje.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Vilniaus lietuvių namų mokykla. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Vilniaus lietuvių namų mokykla. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Vilniaus lietuvių namų mokykla. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Vilniaus lietuvių namų mokykla. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Daugiau nuotraukų (25)

Lrytas.lt

Sep 6, 2019, 7:09 PM, atnaujinta Sep 8, 2019, 3:39 PM

„Šiuo metu „Toyota“ yra ir mūsų namai, ir biuras“, – karčiai šyptelėjo vyras.

Vaikai lanko mokyklą

Algiui – 57 metai, jo žmonai Irinai – 48-eri. Jų šeima šiuo metu vienija aštuonis žmones. Jauniausioji dukra Marija šiemet pirmą kartą pravėrė Vilniaus lietuvių namų mokyklos duris. Jos brolis Paulius, kuriam 12 metų, yra penktokas. Elizabetai šiuo metu – 16 metų, Antanui netrukus sueis aštuoniolika metų.

Antanui šie mokslo metai Lietuvoje – jau treti. Jis mokosi 11-oje Vilniaus lietuvių namų mokyklos klasėje. Šią mokyklą jis, pasirodo, susirado pats, dalyvaudamas išeivijos lietuvių vaikams organizuojamose stovyklose.

Vyriausia 26 metų Paukščių dukra kol kas pasiliko Sovetske. Moteris augina 5 metų vaiką ir taip pat norėtų į mokslus jį leisti Vilniaus lietuvių namų mokykloje. Bet tol, kol tėvai nesurado būsto Lietuvoje, ji nedrįsta išvažiuoti iš Kaliningrado srities.

Užklupo sunkumai

Ši šeima yra patekusi į užburtą ratą: Algio žmona Irina, vyriausioji dukra ir anūkas neturi Lietuvos pilietybės. Tam, kad jiems būtų suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, Migracijos tarnybai šeima turi pateikti duomenis apie gyvenamąją vietą: ilgalaikės nuomos sutartį ar pažymą apie įsigytą būstą. Tai jiems atvertų galimybes įsidarbinti Lietuvoje.

Bet šeima susidūrė su tokiais sunkumais, apie kokius išvažiuodami iš Sovetsko nė nepagalvojo: niekas nenori išnuomoti buto šeimai su nepilnamečiais vaikais. Argumentas? Kad jie nuniokos namus, o gal apskritai šeima nesiteiks mokėti nuomos.

„Turime šiek tiek susitaupę pinigų, bet jie, pasirodo, nieko nereiškia. Nuomotojai aiškina, kad esą turi skaudžios patirties – kad vaikai neva subraižys baldus ar sienas. Bandau juos įtikinti, kad jei taip netyčia taip ir nutiktų, viską sutvarkysiu. Moku visus statybos darbus. Bet būsto savininkai tik pasako, kad perskambins vėliau ir to nepadaro.

Dar vienas „slidus niuansas“ – mes grįžtame gyventi į Lietuvą iš Rusijos. Ir žmonėms tai taip pat kelia nepasitikėjimą“, – kalbėjo vyras.

Didieji apsistojo bendrabutyje

Šeima, ištikta rūpesčių dėl būsto, pirmiausia paprašė Vilniaus lietuvių namų mokyklos pagalbos. Pasak A.Paukščio, mokyklos direktorius vaikams leido jame apsistoti tol, kol tėvai suras gyvenamąją vietą.

„Esame šeima, norime gyventi kartu. Bendrabutis vaikams yra laikina išeitis. Mažoji Marija apskritai dar nieko nepažįsta ir bijo jame pasilikti, todėl po pamokų ją pasiimame ir kartu vežiojamės po miestą“, – užsiminė Algis.

Jie kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybę domėdamiesi, ar būtų galimybė gauti socialinį būstą. Anot pašnekovo, jiems buvo paaiškinta, kad be eilės tokią galimybę turi tik tos daugiavaikės šeimos, kuriose auga penki ir daugiau mažamečių vaikų. Kitais atvejais būsto tenka laukti milžiniškoje eilėje.

„Tačiau mums buvo paaiškinta, kad už būsto nuomą kiekvienam iš mūsų šeimos, turinčių Lietuvos pilietybę, gali būti skiriama kompensacija. Vienam žmogui tai 80 eurų, taigi mums sudarytų 400 eurų. Tiek nuomai beveik pakaktų, nedaug bereikėtų pridėti.

Brokeriai stengiasi mums padėti, bet jiems kol kas nepavyko“, – kalbėjo vyras.

Biuras ir namai – automobilyje

Pasak Algio, jo seneliai buvo ūkininkai, turėjo 200 hektarų žemės. Jie buvo ištremti į Sibirą, o tėvams pavyko pabėgti – jie buvo įspėti, kad, išvežus senelius, netrukus „susems“ ir juos.

„Ir mano tėvai bėgo į Karaliaučių – į tą kraštą, iš kurio vokiečiai jau buvo pasitraukę. Rusai norėjo tą kraštą apgyvendinti. Ir priėmė visus be jokių dokumentų, kas tik pasiekdavo. Taigi aš gimiau Rusijoje. Tačiau čia, Lietuvoje, gyvena visi mūsų giminės, o ir lietuvių kalbą moku“, – apie savo sąsajas su Lietuva papasakojo Algis.

Iki šiol jis su žmona vis dar gyveno savo automobilyje. Pažįstami juos įleisdavo pernakvoti, o apie 7 valandą ryto jiedu su žmona, sėdę į automobilį ir mažąją Mariją nuvežę į mokyklą, jame imdavosi darbo: būsto ir darbo paieškų.

„Kol kas gyvename iš santaupų. Ilgai taip neištempsime, todėl jau ima nerimas, ar apskritai galėsime pasilikti Lietuvoje. Bet viską darome dėl vaikų, norime, kad jie visi lankytų lietuvių namų mokyklą“, – sakė vyras.

Sovetske jis dirbo ir taksistu, ir statybose, ir žemės ūkio paskirties Vokietijos įmonėje, tačiau ji jau yra nutraukusi veiklą.

„Ieškodamas Vilniuje darbo, skambinau į pavėžėjimo paslaugų įmones. Visos sakė, kad iš karto galiu sėsti į automobilį ir dirbti, juo labiau kad turiu taksisto patirties.

Vairuodavau ten po 18 valandų per parą – užsidirbdavau 15 eurų. Taigi Lietuvoje algos daug geresnės.

Kaliningrado srityje minimali alga yra 150 eurų, bet geru laikomas toks darbas, jei alga siekia 200 eurų. Paprastai tokia ji būna valstybės tarnyboje. O produktų kainos tokios pat kaip Vilniuje – viskas brangu. Visa blogybė – nėra darbo, nėra ir uždarbio.

Tačiau pagrindinis motyvas – tai psichologinė įtampa. Mus kaimynai nuolat vadindavo „fašistais“, liepdavo „čiuožti į tą savo Lietuvą“.

Buvo toks atvejis daugiabutyje: prakiuro stogas. Paprašiau per gyventojų susitikimą juristo, kad tuo pasirūpintų. O jis, visiems girdint, kirto atgal: „Jūs, lietuviai, varykit tik greičiau iš čia“, – kalbėjo Algis.

Butą paliko neparduotą

– Ką dirbote prieš persikeliant gyventi į Lietuvą? Ir koks buvo pagrindinis motyvas, paskatinęs tai padaryti? – paklausiau Irinos.

– Jau senokai apie tai galvojome. Juo labiau kad vyresnis sūnus Antanas jau mokėsi Vilniuje, pernai mokslus Lietuvoje pradėjo ir dukra, taigi jie jau pritapo.

Tačiau auga dar du gerokai mažesni vaikai, ir nebuvo paprasta apsispręsti.

Mano pačios darbas labiau siejosi su visuomenine veikla – vadovavau daugiavaikių šeimų organizacijai. Sovetske su vyru buvome sukūrę lietuvių kultūros bendriją, kuri vienijo apie porą šimtų žmonių. Esame katalikai, tad visą laiką lankėme vietos bažnyčią – giedojome jos chore.

Tačiau ekonominės sąlygos vis prastėjo. Pastaruoju metu vyras nebeturėjo darbo. Tačiau, jeigu atvirai, blogiausia buvo tai, kad vietos žmonės blogai su mumis elgėsi. Kovą Sovetske buvo uždaryta mūsų kurta lietuvių bendruomenė.

– Kur jūs susipažinote su vyru?

– Sovetske. Mano giminės taip pat buvo ištremti, taip pat tėvai atsidūrė Kaliningrado srityje. Mano šaknys siekia ir Ukrainą, ir Vokietiją. Taigi esame tarsi daugiatautė šeima.

– Ar kokį nors darbą Lietuvoje jau nusižiūrėjote?

– Darbo aš nebijau, galiu nors ir dabar pat dirbti valytoja dirbti. Nes mums labai svarbu kaip nors užsikabinti, integruotis. Žinoma, kaip ir anksčiau, taip ir dabar norėčiau imtis kokios nors visuomeninės veiklos. Jau atradome Vilniuje Šv. Kazimiero bažnyčią, susipažinome su joje esančia rusų bendruomene, prakalbome apie choro kūrimą.

– Ar bandėte išsinuomoti butą ne Vilniuje?

– Ieškojome jo Trakų rajone – nieko neradome. Tačiau vaikai mokosi mokykloje, ir mes norėtume, kad vaikai gyventų su mumis kartu, o ne atskirai bendrabutyje.

– O kokį būstą turėjote Sovetske?

– Tai buvo butas bendrabučio tipo daugiabutyje. Esame padarę jo remontą, bet neįstengėme išvažiuodami parduoti. Taip ir palikome jį tuščią. Nes darbo Sovetske nėra, visos įmonės užsidarė – nėra ir būsto paklausos.

Blogai ir tai, kad vaikams nėra kur mokytis. Štai sūnus eina į 11-ą klasę, o jei tektų jam studijuoti Karaliaučiuje, nepakeltume finansiškai tokios pinigų naštos – studijos ten labai brangios.

Kompensacija mokama iškart  

Pasak „Oppa“ nekilnojamojo turto agentūros brokerės Jurgitos Malekonienės, ji buvo suradusi nuomojamą būstą, tačiau jo savininkė nepanoro turėti reikalų su savivaldybe – jai nepriimtina buvo tai, kad A.Paukščiui dalį būsto nuomos kompensuotų savivaldybė.

„Man gaila. Tai nuostabūs žmonės.

Tačiau labai dažnai būsto savininkai nusprendžia, kad šeimoms jo nenuomos, nes jos esą yra nemokios arba sugalvoja kitų priežasčių.

Apie tai, kaip savivaldybės skiria kompensacijas, nuomotojai turi mažai žinių. Jiems atrodo, kad šeimos bus nemokios, neįmanoma bus jų iškraustyti. O juk tai – didelis pliusas. Nes savivaldybės pastoviai moka tą mokestį – tai nuolatinės garantuotos pajamos“, – sakė J.Malekonienė.

Anot bendrovės „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus Tado Balsevičiaus, šeimai, auginančiai keturis mažamečius vaikus, socialinio būsto tektų laukti tikrai ne metus ir ne du – gerokai ilgiau.

„O štai nuomos kompensacija iškart galima naudotis. Susiradus būstą ir pasirašius ne trumpesnę kaip metų nuomos sutartį bei registravus ją Registrų centre, nuomos kompensacija pradedama mokėti po mėnesio“, – paaiškino T.Balsevičius.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.